Valstybės kontrolei atlikti LRT patikrinimą bei įvertinti transliuotojo 2021–2024 metų veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu Seimas pavedė dar balandžio viduryje.
Neeiliniame Audito komiteto posėdyje, aptariant LRT patikrinimo rezultatus, planuojama, dalyvaus ne tik parlamentarai, bet ir paties nacionalinio transliuotojo, Kultūros ministerijos bei Vyriausybės atstovai.
Audito rezultatus pristatys ir nacionalinis transliuotojas
Pirmadienio popietę Valstybės kontrolės atlikto patikrinimo rezultatus bei planuojamus pokyčius visuomenei pristatys ir pats nacionalinis transliuotojas. Penktadienio popietę apie tai pranešė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Pirmadienį, lapkričio 3 d. 14 val., kai rezultatai bus vieši, kviečiame portale LRT.lt ar LRT RADIJUJE įsijungti spaudos konferenciją ir išgirsti, kokių imsimės pokyčių, įgyvendindami audito rekomendacijas“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė LRT vadovė.
„Audito procesas buvo labai intensyvus, bet ir konstruktyvus, o jo rekomendacijas matome kaip galimybę kurti dar geresnį LRT. Nepadarykime jo politine priemone. Ačiū Valstybės kontrolei už didžiulį darbą, o LRT komandai — už kantrybę ir kruopštumą atsakant į beveik 1,3 tūkst. audito užklausų šalia kasdienių užduočių“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad balandžio viduryje Seimas Valstybės kontrolei pavedė atlikti nacionalinio transliuotojo LRT valstybinį auditą.
Be pastarųjų metų transliuotojo veiklos ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo, Valstybės kontrolei taip pat buvo pavesta įvertinti ir tai, kaip LRT veikloje laikomasi „skaidrumo, efektyvumo, rezultatyvumo, atskaitomybės, nešališkumo, politinio neutralumo ir kitų veiklos principų“.
Tiesa, toks Seimo sprendimas sukėlė aršias diskusijas – opozicinės konservatorių ir liberalų frakcijos nuogąstavo, jog tokiu būdu parlamentas daro politinį spaudimą savarankiškai ir nepriklausomai Valstybės kontrolei.
Be to, klausimų kilo dar ir dėl to, kad Seimui nusprendus Valstybės kontrolei pavesti atlikti finansinį LRT auditą, prezidentas pateikė parlamentui savo buvusios patarėjos Irenos Segalovičienės kandidatūrą į valstybės kontrolieres. Tuomet diskutuota, ar pateikta kandidatūra nėra politizuota, ar aukščiausioji valstybės audito institucija išlaikys nepriklausomumą.
Savo ruožtu LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė tuomet teigė, kad Seimo inicijuotas auditas gali turėti įtakos, iš esmės keičiant visuomeninio transliuotojo veiklos kryptį. Tiesa, tuomet nacionalinio transliuotojo vadovė pažymėjo pasitikinti Valstybės kontrolės atsparumu politinei įtakai ir akcentavo, kad su šia institucija bus bendradarbiaujama. Vis dėlto, kiek vėliau Eltai ji sakė, jog nors nėra jokių signalų, keliančių abejones dėl pastarosios auditorių institucijos objektyvumo, tai, jog įstaigai vadovauja buvusi prezidento vyriausioji patarėja I. Segalovičienė, „ramybės nepriduoda“.
LRT auditas buvo vienas iš valdančiosios „Nemuno aušros“ rinkiminių siekių. Iš karto po praėjusiais metais vykusių Seimo rinkimų „aušriečių“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikino, kad Seimo Audito komitetas „kosminiu greičiu“ aiškinsis LRT finansavimo klausimą. Visgi, gruodį šio patikrinimo imtis buvo pasiūlyta Valstybės kontrolei.
Šių metų visuomeninio transliuotojo biudžetas siekė 79,6 mln. eurų, LRT dirba kone 700 darbuotojų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
