Už tokį sprendimą trečiadienį balsavo 5 komiteto nariai.
Tai buvo jau trečias komiteto posėdis, kuriame buvo svarstomas šis klausimas. Komiteto nariai ginčijosi dėl išvadų formuluotės. Viename jų variante buvo siūloma pagrindiniam šio klausimo svarstyme paskirtam Švietimo ir mokslo komitetui tobulinti įstatymo pataisas, kitame buvo kalbame apie tai, kad komitetas pritaria iš esmės įstatymo pataisoms ir taip pat siūlo jas tobulinti.
„Kadangi manęs netenkina nei vienas, nei kitas variantas, aš leisiu sau šitame cirke, kuris tęsiasi jau trečią kartą, nedalyvauti”,– pareiškė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, kuri nutarė nedalyvauti balsavime dėl šio klausimo.
Prie jos prisijungė ir demokratas Algirdas Stončaitis.
„Aš irgi negaliu dalyvauti balsavime. Taip neturėtų būti, kad kitokios nuomonės yra „gesinomos”, – sakė jis.
Prie nedalyvavusių balsavime prisijungė ir Seimo narys Česlav Olševski.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė konservatorė Irena Haase mano, kad projektas turėtų būtų tobulinamas.
Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė, parengusi Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisas, kurios numato sudaryti galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a, mano, kad pavardė yra privataus gyvenimo klausimas, žmogaus pasirinkimas, o ne viešo gyvenimo reikalas.
„Aš į tai žiūriu kaip į asmens privataus gyvenimo klausimą. Žmonės nesupranta, kodėl jie negali turėti tokios galimybės? Tarkime, jeigu pavardė yra Aušra, tuomet moteris galėtų būti ne Aušrė ar Aušrienė, o Aušra, analogiškai ne Stundžė ar Stundžienė, o Stundžia“, – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje yra sakiusi I. Pakarklytė.
Jos iniciatyvą taip pat svarstys Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.
ELTA primena, kad pernai liepos 4 d. Seimas po pateikimo pritarė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisoms, kurios numato sudaryti galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl šių įstatymo pataisų „yra neigiama tiek dėl kalbinių, tiek dėl teisinių priežasčių“.
Priėmus siūlomas pataisas, komisijos nuomone, būtų „pažeidžiami lietuviškų pavardžių sistemos dėsningumai, daromas neigiamas poveikis šalies kalbiniam ir kultūriniam tapatumui bei savitumui“. Anot komisijos, pavardės yra kalbos sistemos dalis ir lietuvių kalboje turi savitus nusistovėjusius dėsningumus – „siūloma pataisa nedera su lietuvių kalbos tradicija“.
