Komisijos narės Dalios Henke teigimu, šis pripažinimas sudarytų pagrindą prašyti Konstitucinio Teismo (KT) peržiūrėti savo doktriną dėl dvigubos pilietybės.
„Nuo pastarojo Konstitucinio Teismo sprendimo 2017 metais dėl pilietybės pasikeitė geopolitinė situacija, todėl turėtume grįžti prie išimčių (asmenims, galintiems įgyti dvigubą pilietybę – BNS) plėtimo, – BNS sakė ji.
„Tai daryti mus tiesiog verčia situacija, turime pakeisti savo mąstymą kai kuriuose atvejuose. Mes matome, kad dabar yra labai rimta geopolitinė situacija. (...) Ir Konstituciniam Teismui uždavus naują klausimą, turėtume gauti ir visiškai naują atsakymą“, – tvirtino D. Henke.
Šią savaitę Vilniuje posėdžiavusios Seimo ir PLB komisijos patvirtintoje rezoliucijoje taip pat sakoma, kad piliečiui įgijus kitos valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybė neturėtų būti atimama automatiškai, siūloma kiekvieną atvejį vertinti individualiai.
Dokumente pabrėžiama, kad kasmet daugiau kaip 1000 Lietuvos piliečių tokiu būdu praranda Lietuvos pilietybę, ir niekas nevertina neigiamų padarinių Lietuvos interesams bei jos piliečiams.
Komisija taip pat ragina pasinaudoti tarpukario patirtimi, kai Lietuvos pilietybę asmenys galėjo išsaugoti vadovaujantis sudarytomis tarptautinėmis sutartimis.
Anot D. Henke, tokios sutartys galėtų būti sudaromos su Lietuvai draugiškomis valstybėmis.
„Mes turėjome jau savo laiku, kad, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę įgiję lietuviai neprarado Lietuvos pilietybės“, – teigė ji.
Komisija taip pat ragina toliau laikytis nuostatos, kad tik Lietuvos pilietybė yra visavertis piliečio ryšys su valstybe, apimantis jo teises ir pareigas.
„O asocijuotos pilietybės, lietuvių kortos ar kitokie pilietybę imituojantys pasiūlymai yra diskriminacinio ir provokacinio pobūdžio“, – teigiama rezoliucijoje.
Dabar Konstitucijoje numatyta, kad niekas negali būti Lietuvos ir kitos valstybės pilietis, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus.
Todėl emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.
BNS rašė, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog minėtą Konstitucijos nuostatą galima pakeisti tik referendumu.
Lietuvoje ir užsienyje jau vyko du referendumai, siekiant pakeisti Konstituciją ir įteisinti galimybę daugiau asmenų turėti dvigubą pilietybę. Abu kartus pritarta šiam tikslui, tačiau abukart referendumai neįvyko, nes juose nedalyvavo būtinas minimalus piliečių skaičius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
