Antradienį planuotas kandidatų į KT teisėjų pateikimas išbrauktas iš Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės ir nukeltas neapibrėžtam laikui. Tai papiktino A. Širinskienę.
„Aš tik su dideliu nusistebėjimu galiu pastebėti, kad dėl tikrai nesuvokiamų aplinkybių yra išimti KT teisėjų paskyrimai“, – prieš posėdžio darbotvarkės tvirtinimą kalbėjo A. Širinskienė.
Valstiečių frakcijos narė teigė, kad vienas iš parlamento vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen argumentų, kodėl vertėtų pratęsti sesiją, buvo būtent KT teisėjų paskyrimai. Pasak jos, dabar „nakties viduryje“ šie klausimai buvo išimti iš darbotvarkės.
„Manyčiau, kad visi tie antraeiliai klausimai darbotvarkėje tikrai nėra tiek svarbūs ir reikšmingi, kad dėl jų rinktųsi Seimas“, – tikino A. Širinskienė.
Pasak jos, Seimo seniūnų sueigoje išsakytos mintys, kad teisėjai negalės gyvai prisiekti kitą antradienį, yra pasakos. A. Širinskienė siūlė grąžinti KT teisėjų paskyrimo procedūrą į antradienio darbotvarkę.
„Siūlau baigti užsiiminėti niekais, kai susirenkame spręsti tikrai esminių dalykų“, – sakė A. Širinskienė.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tvirtino, kad dėl to, kad dalis Seimo narių negali dalyvauti posėdyje dėl saviizoliacijos ar koronaviruso bei vertindami besikeičiančią situaciją, nuspręsta klausimą atidėti.
Konservatorius Andrius Vyšniauskas teigė, kad KT teisėjai nepaskirti beveik metus, o naujosios kadencijos Seimas dirba tik pusantro mėnesio.
„A. Širinskienė galėtų atsakyti į šitą klausimą, kodėl buvusi valdančioji dauguma nepadarė šito sprendimo ir laiku nepriėmė naujų teisėjų. Pirmiausia, sau atsakykite į šitą sprendimas ir tik po to kelkite šitą klausimą“, – sakė A. Vyšniauskas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad būtent A. Širinskienė praėjusioje kadencijoje iš darbotvarkės išėmė klausimą dėl KT teisėjų paskyrimo.
Į tai reaguodama A. Širinskienė tvirtino, kad buvęs parlamento vadovas turėjo daug laiko teikti savo kandidatūrą į KT teisėjus ir to niekada nepadarė. V. Pranckietis replikavo, kad „nauji metai, bet senas melas“ ir teigė, kad laiku pateikė kandidatūras.
„Aš dabar žiūriu į valdančiuosius, jūs greičiausiai skaičiuoti nebemokate ar skaityti nebemokate“, – kirto valstietė.
Anot A. Širinskienės, KT teisėjus paskirti galima per tris Seimo posėdžius, todėl laiko nuo lapkričio mėnesio, politikės teigimu, užbaigti šią procedūrą buvo.
„Kada daromos politinės manipuliacijos, vos ne nakties metu išiminėjama iš darbotvarkių, tai tikrai kyla daug klausimų. <...> Arba jūs kažko nesusitariate, arba bandote dėl kažkokių priežasčių manipuliuoti. O jei planuojate keisti kandidatūras, o aš tikrai nenustebčiau, kad jos būtų keičiamos, tai tokiu atveju, jūs labai atvirai sakykite.
Kažkieno liga tikrai nėra priežastis nepateikti kandidatūrų. <...> Juo labiau, kad iš šitos tribūnos melavote, kad šita sesija yra pratęsiama būtent dėl KT teisėjų“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Jos teigimu, pratęstoje sesijoje nėra klausimų, dėl kurių Seimas turėtų rinktis. Tam pritarė ir darbietis Vytautas Gabšys, teigdamas, kad tai būtų sąžininga tiek opozicijos, tiek valdančiųjų atžvilgiu. Jis kėlė klausimą, kad, jei antradienį neteikiamos KT kandidatūros, galbūt Seimui vertėtų antradienį ir užbaigti rudens sesiją.
Mišrios Seimo narių grupės narė Rita Tamašunienė antrino, kad šios savaitės darbotvarkėje nėra svarbių klausimų. Jos teigimu, pandemijos metu turėtų būti sprendžiami su jos valdymu susiję įstatymai, o tokių šią savaitę Seimas priiminėti neketina.
Seimo nariai galiausiai nepritarė A. Širinskienės siūlymui grąžinti KT teisėjų teikimus į darbotvarkę. Mišriai Seimo narių grupei attsovaujantis R. Žemaitaitis tvirtino, kad dabartiniai valdantieji savo „brutaliu sprendimu“ elgėsi taip, kaip valstiečiai elgdavosi praėjusioje kadencijoje ir „nusivalė kojas į Konstituciją“.
„Man tikrai kyla įtarimas, ar nebus parinkti kiti žmonės į KT teisėjus. <...> Kas gali garantuoti, kad ponas KT pirmininkas Žalimas nėra įsipareigojęs konservatorių partijai pakeisti tam tikrą KT nutarimą, kas liečia dėl pirmojo Seimo pirmininko statuso pakeitimo. Aš tikrai norėčiau sulaukti tokių atsakymų“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Pernai balandį atmesti visi trys teikti kandidatai. Tuomet kaip pagrindinis priekaištas jiems minėta, jog tai nėra konstitucinės teisės specialistai. Gruodį Seimui iš naujo pateikti du tie patys kandidatai ir vienas naujas.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkė Sigita Rudėnaitė Seimui iš naujo svarstyti teikia advokatės Giedrės Lastauskienės ir LAT teisėjo Algio Norkūno kandidatūras.
Valstybės vadovas teigė neišgirdęs argumentų, kodėl jo kandidatė netinkama dirbti KT, todėl ir neieškojęs naujos.
Tuo metu Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen į KT siūlo Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovą Andrių Kabišaitį.
Buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis metų pradžioje teikė buvusios KT kanclerės Ingridos Danielienės kandidatūrą. Po žlugusio balsavimo dėl KT teisėjų V. Pranckietis registravo nutarimą dėl kitos kandidatūros – A. Kabišaičio, bet ji parlamentarams taip ir nebuvo pateikta.
Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo bei teisėjų Gedimino Mesonio ir Vyto Miliaus kadencija baigėsi praėjusių metų kovo 19 dieną. Jie eina pareigas, kol bus paskirti nauji teisėjai. KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.