„2016 metų Seimo kadencijos pradžioje Kultūros komitetas buvo įsteigtas siekiant sukurti atskirą poziciją valdančiosios daugumos lyderiui, neradusiam pagal turimas agronomo kompetencijas sau tinkamos vietos. Jau tuo metu buvo daug abejonių, ar tai pasiteisins, nes valstybės kultūros politikos formavimas, jos puoselėjimas ir įstatymų kūrimas šioje srityje yra sudėtingas, daug įvairių bei skirtingų kompetencijų reikalaujantis procesas“, – Savo siūlymą Seimo statuto pataisų aiškinamajame rašte aiškino B. Matelis.
Jo teigimu, per trejus metus, kol Kultūros komitetas gyvuoja kaip atskiras darinys, „galima konstatuoti, kad atskiro Kultūros komiteto sukūrimas buvo klaida“.
„Komiteto vadovui nepavyko atlikti reformų šioje srityje proveržio, veikdamas atskirai nuo mokslo ir švietimo politikos, Kultūros komitetas neatliko jokių reikšmingų darbų, buvo pasyvus, o jo vadovas nuo kadencijos pradžios neapsilankė nė viename profesionalios kultūros renginyje (išskyrus Naisių kaime), neteikė reikiamo dėmesio nei permainoms, nei finansavimui“, – tvirtino B. Matelis.
Parlamentaras teigia, kad Kultūros komiteto prijungimas prie Seimo Švietimo ir mokslo komiteto padėtų sutaupyti lėšų biuro išlaikymui, komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo atlyginimams.
Portalas tv3.lt primena, kad sausio pabaigoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareiškė paliekantis ne tik frakcijos seniūno, bet ir Kultūros komiteto pirmininko postus. Jis tvirtina taip pasielgęs, kad galėtų skirti daugiau laiko bendravimui su rinkėjais.
Šiuo metu Seime veikia 15 komitetų.
