Šia iniciatyva valdantieji atsitraukia nuo siūlymo po poros metų Lietuvoje visiškai uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą.
Tokį sušvelnintą siūlymą dėl iškastinio kuro įregistravo aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas ir konservatorius Antanas Čepononis.
Taip siekiama nepadidinti mažesniuose miestuose, miesteliuose ar kaimuose gyvenančių nepasiturinčių ar mažesnes pajamas gaunančių gyventojų išlaidų, kurių jiems gali atsirasti prisitaikant prie kuro naudojimo pokyčių.
Jeigu Seimas šiam siūlymui pritartų, kietojo iškastinio kuro nebūtų galima deginti tik Druskininkuose, Neringoje, Palangoje, Birštone bei Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, kur dabar gyvena daugiau negu 50 tūkst. gyventojų.
Kaip teigiama parlamentarų nurodomuose pakeitimo motyvuose, šalies miestai, turintys daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų, pasižymi reikšmingai didesniu gyventojų tankiu nei kiti Lietuvos miestai, miesteliai ir kaimai.
Valstybės duomenų agentūros 2022 metų duomenimis, Kauno miesto gyventojų tankumas buvo 1898 gyventojai kvadratiniame kilometre, Panevėžio – 1752, Klaipėdos – 1554, Vilniaus – 1404, Alytaus – 1295, o Šiaulių – 1256. Septinta pagal gyventojų tankumą buvo Visagino savivaldybė tik su 335 gyventojais kvadratiniame kilometre.
Seime dabar svarstomas Aplinkos oro apsaugos įstatymo pataisų variantas numato, kad po poros metų deginti kietąjį iškastinį kurą būtų draudžiama visoje Lietuvoje, išskyrus atvejus, kai jis deginamas kaip technologinis kuras pramoninėse krosnyse.