Kaip nurodoma aiškinamajame projekto rašte, prenumeratos principu veikiantis aukojimas, viešinamas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir kitose sistemose, gali generuoti reikšmingas lėšas iš privačių subjektų ir padėti Lietuvos visuomenės sąmoningumui gynybos srityje augti. Tam siūloma sukurti specialią įmoką su unikaliu kodu.
„Lietuvos politinių partijų nacionalinio saugumo ir gynybos susitarime nurodyta, kad vienas iš trijų šalies gynybos ramsčių yra privataus ūkio subjektai, nevyriausybinės organizacijos ir piliečiai, todėl lėšų rinkimui būtina pasitelkti ir savanoriškus instrumentus“, – pažymima įstatymo projekto dokumente.
Skaičiuojama, kad, jei asmenys, kurie atlieka nuolatinius aukojimus, šiam fondui kas mėnesį aukotų 10 eurų, o asmenys, kurie atlieka vienkartinius aukojimus, per metus paaukotų pusę metinės sumos (60 eurų), tokio fondo pagalba per metus būtų galima surinkti daugiau kaip 30 mln. eurų.
Skelbiama, kad galimybė skirti paramą Lietuvos kariuomenei ne tik per gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijas, bet ir tiesiogiai, jau egzistuoja. Tačiau ja kol kas aktyviai nesinaudojama.
ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies partijos bei įvairios organizacijos pradėjo siūlyti būdus, kaip būtų galima padidinti lėšas krašto apsaugai. Tarp įvardinamų siūlymų – iniciatyva didinti pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį (PVM), pratęsti bankų solidarumo mokesčio taikymo terminą, ieškoti galimybių skolintis krašto apsaugai lengvatinėmis sąlygomis.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausybės vadovė kartu su politinių jėgų lyderiais bei verslo atstovais tokį poreikį aptarė ir bendrame susitikime. Šias diskusijas planuojama pratęsti.
Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
O nepastačius niekam nereikalingo stadiono, būtų galima surinkti 150-200 mln. eurų. Stipru būtų kokiems 5-6 metams.
