Kaip teikdamas patarėjos kandidatūrą, kuriai slaptu balsavimu Seimas pritarė antradienį, teigė šalies vadovas, nuo 2019 m. jo komandoje dirbusi I. Segalovičienė yra „nepaprastai darbšti, profesionali, principinga ir vertybiškai orientuota kandidatė, puikiai išmananti vadybos principus ir pasirengusi siekti efektyvaus valstybės lėšų naudojimo“.
Valdančiosios koalicijos lyderiai pretendentę tuomet sutiko gana palankiai – anot premjero Gintauto Palucko, I. Segalovičienė „turi reikalingas kompetencijas, yra patyrusi specialistė“. Jam antrino ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Visgi, opozicinių partijų atstovai neslėpė – teikdamas savo patarėjos kandidatūrą, prezidentas kuria blogą precedentą ir kelia riziką, jog Valstybės kontrolė nebeliks nepriklausoma audito institucija.
I. Segalovičienė šalies vadovo vyriausiąja patarėja pradėjo dirbti 2019 m. rugpjūtį. Anksčiau ji yra dėsčiusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo institute, dirbusi šio universiteto Strateginio planavimo departamente kokybės užtikrinimo srityje.
Vėliau I. Segalovičienė buvo Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio patarėja, o į Prezidentūrą atėjo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovo pareigų.
I. Segalovičeinė baigė KTU viešojo administravimo magistro studijas, atliko mokslinius tyrimus viešojo administravimo stebėsenos ir vertinimo temomis, taip pat stažavosi Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.
Iki šiol Valstybės kontrolei vadovavo Mindaugas Macijauskas – į šias pareigas Seimas jį paskyrė 2020 m. gegužę.
Valstybės kontrolierių prezidento teikimu Seimas skiria penkerių metų kadencijai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
