„Aš teiksiu dar prie praėjusios Teisingumo ministerijos administracijos viceministro Ryčio Jokubausko kuruotą, labai gerą projektą. Jį teiksime šios savaitės pabaigoje, jis bus užregistruotas“, – Eltai sakė L. Šedvydis.
„Galutinis variantas, bent jau mano akimis (…), bus liberalesnis už civilinę sąjungą, kadangi jis apima daugiau sričių“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Parlamentaro teigimu, teikiamame projekte atsispindės ir Konstitucinio Teismo (KT) išvada, numatanti, jog tos pačios lyties asmenų santykiai turi būti laikomi šeiminiais. Tuo metu paskutinėje stadijoje buvusiame Civilinės sąjungos įstatymo projekte, L. Šedvydžio teigimu, ši sąlyga nėra iki galo išpildoma.
„KT iš esmės nurodė, kad net ir tos pačios lyties asmenys gali įforminti savo santykius ir kad tokie santykiai turi būti laikomi šeiminiais santykiais, kai tas paskutinėje stadijoje esantis Civilinės sąjungos įstatymo projektas turi vieną išlygą“, – aiškino politikas.
Projekte nekalbama apie tos pačios lyties asmenų galimybę įsivaikinti
Vasaros pradžioje Seimo nariams buvo išsiųstas klausimynas, turėjęs padėti parengti naują partnerystės įstatymo projektą. Jį, pasak L. Šedvydžio, parlamentarai pildė ne itin aktyviai. Tiesa, apklausa parodė, jog yra tam tikrų apribojimų, kurie neturi atsispindėti naujajame projekte. Vienas iš jų – įvaikinimo klausimas.
„Ne itin daug atsiliepė, bet tos apklausos tam tikra prasme buvo tam, kad (būtų galima – ELTA) pasitvirtini tai, ką mes daugiau mažiau įtarėme – kad yra tam tikri apribojimai, kurie ir nebuvo teikiami į šitą įstatymo projektą“, – sakė L. Šedvydis.
„Pavyzdžiui, nėra nieko kalbama apie įvaikinimą“, – akcentavo ŽTK pirmininkas.
Kaip skelbta anksčiau, įstatymo projektą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės turėjo parengti Teisingumo ministerija. Tiesa, šios ministerijos vadove paskirtai Ritai Tamašunienei nesiimant iniciatyvos, premjerė Inga Ruginienė yra sakiusi, jog projektas į Seimo plenarinių posėdžių salę vienu ar kitu būdu vis tiek atkeliaus.
Panašios pozicijos laikosi ir ŽTK pirmininkas. Jo teigimu, svarbu ne kas registruoja projektą, o tai, kad iniciatyva apskritai yra teikiama.
„Aš kaip suprantu, ten asmeniniai principai ar kažkokie apribojimai. Aš į šitą dalyką žiūriu šiek tiek paprasčiau – iš tiesų, nėra labai didelio skirtumo, kas teikia. Svarbu, kad tai būtų įgyvendinta“, – Eltai sakė parlamentaras.
Kaip skelbta anksčiau, dar praėjusios kadencijos Seime parengtas lyčiai neutralią partnerystę reglamentuojantis Civilinės sąjungos įstatymas, kuriuo siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų turtinius bei asmeninius santykius, yra praėjęs dvi iš trijų balsavimo stadijų parlamente.
Tiesa, dar vasaros pradžioje L. Šedvydis teigė abejojantis, jog šis projektas dabartinės sudėties Seime sulauktų reikiamo palaikymo. Paskutiniam balsavimui į Seimo plenarinių posėdžių salę šis projektas taip ir nebuvo atkeliavęs.
ELTA primena, kad balandį KT nusprendė, jog tai, kad Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
