67 Seimo nariai balsavo už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Balsavimas atidėtas, nes balsavime turėjo dalyvauti bent 71, t. y. daugiau nei pusė Seimo narių.
Seimo posėdyje pirmininkavusi Rima Baškienė pareiškė, kad dėl kainų reguliavimo įteisinimo dar kartą Seimas balsuos kitame posėdyje.
Balsavime nedalyvavo opozicija – konservatoriai, liberalai, dalis Mišriai Seimo narių grupei priklausančių parlamentarų, o taip pat keli valdantieji. Balsavime nedalyvavo nei premjeras Saulius Skvernelis, nei valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Prieš Seimui balsuojant įstatymo projektų stadijoje, dalis Seimo narių kolegas ragino susilaikyti nuo balsavimo, kad jis būtų laikomas neįvykusiu.
„Kainų reguliavimas nėra sprendimas šioje situacijoje. Matysime, ko vertas prezidento žodis. O dabar kviečiu kolegas nedalyvauti balsavime iš išsitraukti korteles“, – ragino konservatorius Mykolas Majauskas.
Einame į socializmo laikus (Papildyta 17.02 val.)
Konservatorius Jurgis Razma svarstymo etape parlamentarų klausė, kokie faktai reikalauja Vyriausybei suteikti galias nustatyti būtiniausių prekių ir paslaugų kainas.
„Tos būtiniausios prekės gali būti suprastos labai plačiai. Nes žmogui daug būtinų dalykų reikia – ne tik pavalgyti, bet ir apsirengti, nusikirpti plaukus ir t. t. Tai tokias nuostatas priėmę, atveriame Vyriausybei labai plačias galimybes. Ar tikrai mes einame nuo rinkos ekonomikos į socializmo laikus? Ar tikrai šiandien mums to reikia?“ – Seime kalbėjo J. Razma.
Jis retoriškai klausė, ar tikrai dabar fiksuojama daug atvejų, kuomet prekybos vietose yra taikomi dideli tam tikrų prekių antkainiai.
„Jeigu mes manome, kad suteikę teisę Vyriausybei reguliuoti kainas kažką pasieksime, – labai klystame“, – teigė Seimo narys.
Jis sakė pasigendantis Vyriausybės priemonių skatinti gamintojų tarpusavio konkurenciją, kuri padėtų kainoms stabilizuotis.
Ne prevencinės priemonės
Dar iki teisingumo ministrui Seime pristatant įstatymo projektus, Liberalų sąjūdis prašė juos nukelti iki kito posėdžio, mat, anot liberalo Simono Gentvilo, projektas yra pernelyg skubotas. Vis dėlto Seimo nariai apsisprendė projektą svarstyti antradienį.
„Įstatymo projekto tikslas suteikti Vyriausybei teisę nustatyti paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ar įvedus nepaprastąją padėtį <...> pačių būtiniausių prekių ar paslaugų maksimalias didmenines ar mažmenines kainas“, – Seime kalbėjo teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Ministras priminė, kad pagal Konstituciją Seimas turi teisę suteikti Vyriausybei arba kitai institucijai teisę reguliuoti kainą tam tikromis ypatingomis aplinkybėmis.
„Tokių priemonių būtų galima imtis ne prevenciškai, o tik nustačius piktnaudžiavimus rinkoje ar prekių trūkumą dėl paskelbtos valstybės lygiu ekstremaliosios padėties“, – patikino E. Jankevičius.
Pasak ministro, jau šiandien matyti situacija, kada nesąžiningi perpardavinėtojai nusipirktas prekes pardavinėja žymiai brangiau.
Neeilinė krizė
Paklaustas, ar siūlomos priemonės yra proporcingos, ministras sakė, kad jos reikalingos susidarius esamai padėčiai.
„Pasaulis dar niekada neturėjo tokios situacijos, kokia yra šiandieną. Įvairiausių krizių buvo, bet visos šalys užsidarė viena nuo kitos. Todėl nėra parašyta vadovėlio ar aiškaus scenarijaus, kaip reikia veikti tokiu klausimu. Vyriausybės sprendimai yra tikrai teisėti“, – kalbėjo E. Jankevičius.
Tiesa, anot ministro, Vyriausybei gavus įgaliojimus reguliuoti prekių kainas, Vyriausybė nesiimtų iš karto.
„Reguliuodami kainas, jeigu tokia kraštutinė priemonė būtų tikrai reikalinga, mes galime sureguliuoti antkainį. <...> Dabar mes prašome suteikti Vyriausybei įgaliojimus, nieko daugiau“, – teigė E. Jankevičius.
Konservatorius Mykolas Majauskas, ragindamas parlamentarus nebalsuoti už šias pataisas, teigė, kad prekių kainų reguliavimas antkainio problemos neišspręs. Jo teigimu, šalyje būtina užtikrinti prekių pasiūlą, o ne riboti jų kainas.
„Mes puikiai suprantame, kad prekių kainos kyla todėl, kad jų trūksta arba jų apskritai nėra. Ir tam reguliavimas nepadės ir tos problemos nespręs“, – teigė M. Majauskas.
Prezidentas nepritaria
Įstatymo pataisos numato, kad Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija parengtų būtinų prekių ir paslaugų sąrašą, o kainų bei prieinamumo pokyčius stebėtų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Jai nustačius prekių ar paslaugų trūkumą ar gamintojų bei pardavėjų piktnaudžiavimą, Vyriausybė galėtų įvesti reguliavimą.
Tiesa, įstatymo projektas įsigaliotų tik pasirašius prezidentui Gitanui Nausėdai, o šis tokiai iniciatyvai nepritaria. Prezidento teigimu, prekės su reguliuojamomis kainomis išnyktų iš rinkos. Siūlymą taip pat kritikavo Lietuvos banko ir Konkurencijos tarybos atstovai.
Įstatymų projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad šiuo metu kai kurios Europos Sąjungos valstybės narės jau ėmėsi panašių priemonių, pavyzdžiui, Prancūzijoje priimtas premjero dekretas, kuriuo reglamentuojamos maksimalios dezinfekcinio skysčio kainos.
