Iš 57 užsiregistravusių parlamentarų 47 buvo „už“, 10 – susilaikė. Įstatymo pataisas numatoma svarstyti gruodžio mėnesį.
Grupė Seimo valstiečių parengė ir registravo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pakeisti neišvengiamos žalos apibrėžimą.
Siekiama numatyti, kad tokia žala nebūtų laikoma „sunkius padarinius sukėlusi nepageidaujama reakcija į vakciną, kuomet ta vakcina sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių arba ta vakcina pagal jos preparato charakteristikų santrauką yra skirta vakcinuoti nuo infekcijos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, karantinas“.
Tai reiškia, kad patyrus nepageidaujamą reakciją į skiepą, ji nebūtų laikoma neišvengiama ir būtų atlyginama.
Numatoma, kad tokia nuostata būtų taikoma ir žalos, atsiradusios iki šio įstatymo įsigaliojimo, atlyginimui.
„Nepaisant to, kad šiandien Lietuva turi COVID-19 vakcinas, išlieka didelė dalis nevakcinuotos rizikos grupės populiacijos, ypač žmonių, kurie yra vyresnio amžiaus. Tai sukelia papildomas rizikas, Vyriausybė turi imtis tokių priemonių, kurių žadėjo ar norėjo išvengti tam tikrų apribojimų, tai yra nespecifinių infekcijų kontrolės priemonių, vėl kalbama apie karantiną, apie galimus suvaržymus.
Gerai pamenu, kai dar iki kovidinės situacijos, kai diskutavome bendrai apie vakcinaciją, kokių kyla problemų, susijusių su vaikų vakcinavimu, turbūt prisimenate tymų grįžtančius protrūkius ir kitas vakcinacijos problemas. Jau tada keltas klausimas, kodėl Lietuvoje nėra užtikrinamas žalos atlyginimas, jei asmenį paskiepijus tam tikra vakcina jam išsivysto sunkios komplikacijos. Tegu ir labai retos, bet žmonės pasitaiko“, – aiškindamas įstatyto pataisų motyvus kalbėjo A. Veryga.
Matulas įgėlė Verygai
Po balsavimo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas paprašė ir Vyriausybės išvados, iš kur galėtų būti skiriami pinigai žalai atlyginti. Tačiau šiam siūlymui pritarta nebuvo.
„Suprantu logiką dėl Vyriausybės išvados, bet ji nieko naujo nepasakys, ji net negalės suskaičiuoti, nežinodama, kiek tų atvejų bus, kokios tai gali būti išlaidos, nes jos tik gali būti teorinės. O aš tik frakcijos vardu norėčiau paprašyti skubos šiam projektui, nes vakcinacija vyksta dabar ir turbūt atidėlioti šito sprendimo nereikėtų“, – kalbėjo A. Veryga.
Šiam siūlymui – įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka – parlamentarai pritarė.
Tačiau A. Matulas čia vėl nepatylėjo ir įgėlė buvusiam ministrui.
„Kažkaip kitaip mes su Aurelijumi tarėmės, ne visai sąžiningai yra pasielgta, tikrai komitete siūlysiu prašyti Vyriausybės išvados, nes tokie rimti dalykai nesidaro be jos, juo labiau skubos tvarka. Tikrai negalima tokių projektų nagrinėti. Kolega, gaila, kad neišsimiegojote, kai buvote ministras, dabar išsimiegojęs pradėkite galvoti, ar tokį projektą būtumėte rizikavę priimti be Vyriausybės išvados“, – kalbėjo jis.
Siūloma, kad tokia įstatymo pataisa įsigaliotų jau nuo kitų metų sausio 1 d.
Žmogus pats prisiima atsakomybę
Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, vakcinų sukeltų sunkių padarinių atveju taikomos tos pačios žalos atlyginimo taisyklės, kaip ir visų kitų vaistų atveju, t. y. žala neatlyginama, kai vakcina vartojama laikantis šios vakcinos charakteristikų santraukoje nurodytų sąlygų ir liga ar sveikatos sutrikimas atsiranda dėl jų farmakologinių savybių.
Numatoma, kad žmogus, prieš priimdamas sprendimą vakcinuotis, taip pat kaip ir prieš priimdamas sprendimą vartoti bet kokius vaistinius preparatus, įvertina visus galimus šalutinius poveikius, ir sutinka, kad invazinės procedūros metu jam ši vakcina būtų suleista.
Dėl nepageidaujamo vakcinų poveikio dėl žalos atlyginimo galima kreiptis, jei nutiko charakteristikų santraukoje nenurodytos nepageidaujamos reakcijos.
Situaciją keistų privaloma vakcinacija
Tačiau, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išaiškinimu, situacija keistųsi, jei būti nustatoma privaloma vakcinacija.
„Jeigu nustatomas toks reguliavimas, pagal kurį asmuo (pvz., dirbantis pagal tam tikrą specialybę) yra privalomai verčiamas vakcinuotis, kai įtvirtinama, kad nevakcinuoti asmenys gali atsidurti tam tikroje blogesnėje palyginti su vakcinuotais asmenimis padėtyje, kai nevakcinuotiems asmenims nustatoma kokia nors papildoma finansinė našta ar papildomos pareigos, ribojamos galimybės; kitaip sakant, tuo atveju, kai vakcinavimu yra labiau suinteresuota pati valstybė, o ne pats asmuo, svarstytina ar valstybė neturėtų prisiimti įsipareigojimų asmenims, kurių savanoriško sprendimo vakcinuotis galimybė yra iš esmės apribota, atlyginti jų sveikatai galimai dėl vakcinos padarytą žalą“, – aiškiname departamento išvadoje.
