Vienas pataisų iniciatorių, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Domas Griškevičius sako, kad reikia leisti iš miestų centrų perkelti ir perlaidoti karius, nes „ramybės vieta turi būti ne miesto centre, tačiau kapinėse“.
Pataisos yra parengtos reaguojant į Šiaulių miesto savivaldybės prašymą.
Šiauliečiai savivaldybės surengtos apklausos metu pasisakė už tai, jog Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedros prieigose palaidoti Antrojo pasaulinio karo karių palaikai būtų perkelti į tikras kapines, bet savivaldybė teigia, kad norint imtis darbų reikia pakeisti įstatymus.
Seimo nariai siūlo į Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatyme numatytą viešųjų objektų sąrašą įtraukti kapines.
Kitu projektu nuostatą, draudžiančią panaikinti į Kultūros vertybių registrą įrašytus kapus ir kapines, siūloma papildyti išlyga, kad apsauga negaliotų, kai kapai ir kapinės pripažįstami propaguojantys totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
Parlamentas šią savaitę po pateikimo bendru sutarimu pritarė tokiems pakeitimams, toliau juos planuojama svarstyti birželį.
„Buvo iniciatyva, kilusi Šiaulių miesto taryboje, kad reikia atlikti tą perlaidojimą, tačiau vyko didelės diskusijos ir savivaldybė nusprendė organizuoti gyventojų apklausą. Įvyko tris mėnesius trukusi gyventojų apklausa. Joje dalyvavę žmonės, net 81 proc., pasisakė, kad vis dėlto ramybės vieta, palaidojimo vieta turi būti ne miesto centre, ne aptvertoje teritorijoje, tačiau būtent kapinėse“, – pristatydamas projektus sakė D. Griškevičius.
Socialdemokratas Algirdas Sysas jo klausė, ar nebūtų geriau priimti atskiro įstatymo Šiaulių atvejui, „kad nebūtų galimybės fantazuoti, kad mažiau žmonės galvotų, kad į visas kapines čia įvažiuosime su buldozeriais, kasime ir kilnosime, ir neaišku, kur dėsime“.
D. Griškevičius atsakė, kad pagarba perlaidojant palaikus būtina, ir būtent dėl to kapai turi būti perkelti į ramybės vietą, o ne likti miesto centre.
„Šiaulių atveju, jeigu esate buvę Šiauliuose ir žinote tą vietą, tai ji yra grynai prie katedros ir savivaldybės, nėra nei tvorelių, dabar po rekonstrukcijos netgi takas eina, vaikšto žmonės, vedžioja šunis“, – kalbėjo Seimo narys.
„Akivaizdu, kad tai su pagarba, sakykime, mirusiems nelabai ką bendro turi“, – pridūrė jis.
Projektų iniciatoriai sako, kad priėmus pataisas sovietinių karių palaidojimo vietas ir kapines būtų galima vertinti kaip totalitarinio režimo ideologiją propaguojantį objektą. Pripažinus tokiu, būtų galima jas panaikinti, nepaisant to, kad kapinės įtrauktos į Kultūros vertybių registrą.
Ar palaidojimo vietos yra totalitarinio, autoritarinio režimo propagavimo simboliai, spręstų tarpinstitucinė komisija prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro.
„Kai kurios Lietuvoje esančios Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių kapinės įrengtos siekiant vienintelio tikslo – šlovinti okupacinio režimo kariuomenę. Karių palaikai perkelti į miestų, miestelių reprezentatyviausias vietas, žmonių santalkos ir traukos centrus tam, kad žmonių sąmonėse įsigalėtų dėkingumo ir moralinės skolos okupantams jausmas“, – pataisų aiškinamajame rašte sako iniciatoriai.
Iniciatoriai taip pat pažymi, kad pagal Ženevos konvenciją svetimoje šalyje kare žuvusių karių palaikai ir laidojimo vietos turi būti gerbiami, jie gali būti ekshumuojami tik esant ypatingai visuomeninei būtinybei.
Anot parlamentarų, draudimas propaguoti totalitarinį, autoritarinį režimą ir jų ideologijas gali atitikti ypatingos visuomeninės būtinybės kriterijų, tačiau įstatymai neapibrėžia tokios situacijos.
Šiaulių centre katedros prieigose esanti karių palaidojimo vieta įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Jame nurodyta, kad ten palaidoti 52 Sovietų Sąjungos kariai, žuvę Antrajame pasauliniame kare.
