Po pateikimo už Užsieniečių teisinės padėties ir Užimtumo įstatymų pataisas ketvirtadienį balsavo 95 Seimo nariai, 14 parlamentarų susilaikė, prieš nebalsavo nė vienas Seimo narys.
Teisės aktų pataisas Seimui teikė Vidaus reikalų ministerija (VRM).
„Siūloma sugriežtinti užsieniečių atvykimo dirbti į Lietuvą sąlygas ir reikalavimus įmonėms, kurios kviečia tuos asmenis dirbti Lietuvoje“, – iš Seimo tribūnos pristatydama projektą kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Anot jos, į Lietuvą atvykstančių gyventi užsieniečių skaičius auga, o tai pradeda kelti papildomus iššūkius, pirmiausiai, susijusius su nacionaliniu saugumu.
„Taip pat matome, kad liberalizuotos nuostatos sudarė galimybę piktnaudžiauti mūsų migracijos sistema. Mūsų pareiga, sprendžiant darbo jėgos trūkumo ir humanitarines problemas, nepražiūrėti grėsmių nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis“, – sakė A. Bilotaitė.
Ministrės teigimu, siūloma nustatyti griežtesnius reikalavimus darbdaviams, kurie kviečia užsieniečius dirbti Lietuvoje.
„Įmonės privalės turėti reikiamas licencijas, nebūti baustos už nepranešimą apie pasikeitusius duomenis ar melagingų duomenų pateikimą ir privalės vykdyti veiklą, kuriai ir kviečia užsienietį“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Pataisomis darbdaviui siūloma nustatyti pareigą įdarbinti užsienietį visą darbo laiką, grąžinti reikalavimą darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir patirtį.
Lietuvoje siūloma leisti dirbti tik leidimą gyventi turintiems užsieniečiams, atsisakyti galimybės dirbti į šalį atvykus pasinaudojant beviziu režimu ar su Šengeno viza.
Taip pat siūloma riboti darbą keliems darbdaviams – užsienietis galėtų dirbti ne daugiau kaip pas keturis darbdavius, kai sudaroma darbo sutartis.
Jei užsienietis nėra pateikęs mokesčių deklaracijų, kai tokia pareiga numatyta Lietuvos teisės aktuose, siūloma jam neišduoti arba naikinti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.
Be to, siūloma nustatyti naują kvotos užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą darbo pagrindu, apskaičiavimo formulę.
Anot A. Bilotaitės, kvotos dydis kalendoriniams metams negalėtų būti didesnis nei 1,4 proc. praėjusių metų liepos 1 dieną Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.
Taip pat siūloma pakoreguoti ir Užimtumo įstatymą, kuriame būtų numatytos pasekmės darbdaviams, kurie nesilaiko Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nustatyto įpareigojimo dėl atitinkamo darbo užmokesčio. Siūloma nustatyti, kad tai būtų laikoma užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu.
Jei Seimas galutinai pritars šiam pataisų paketui, dalis jo pataisų įsigalios nuo šių metų liepos 1-osios, o pilna apimtimi paketas įsigalios nuo kitų metų sausio 1-osios.
Taip pat Seimas pritarė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narių siūlymui naikinti užsieniečių įdarbinimo kvotas. Už pasisakė 42 Seimo nariai, prieš – 3, 29 parlamentarai susilaikė.
Šiomis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisomis siūloma panaikinti metines užsieniečių įdarbinimo kvotas ir atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti užsieniečiams, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų darbuotojų profesijų sąrašą.
Pagal dabar galiojančią tvarką, išnaudojus kalendorinių metų kvotą, užsieniečiai, ketinantys dirbti Lietuvoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, net jei tų profesijų darbuotojų trūksta.
Seimo pirmininkė pažymi, kad trūkstamos profesijos todėl ir įtrauktos į tą sąrašą, kad vietos rinkoje šių darbuotojų trūksta, tačiau jų savaime neatsiranda išnaudojus užsieniečių kvotą darbo rinkoje.
