Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną.
Svarbiausia – nutiesti kelią Vyriausybės įstatymams
Didžiausia valdančioji frakcija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – rudenį nusiteikę pasirūpinti, kad Vyriausybės teikiami įstatymų projektai su reikiamomis korekcijomis išvystų dienos šviesą.
„Tai yra esminis uždavinys, o ne lenktyniauti su opozicinėmis frakcijomis kažkokiais individualiais projektais“, – tv3.lt sakė frakcijos seniūnės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.
Jo teigimu, svarbiausia valdantiesiems bus pasiekti, kad būtų sėkmingai įgyvendinti su biudžetu ir rinkimais susiję klausimai.
„Reikia priimti tvarkingą, subalansuotą biudžetą ir lydinčius „Sodros“ ir PSDF biudžetus. Reikia priimti Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų, kad nesitęstų kažkiek tos lenktynės su opozicijos iniciatyvomis“, – pažymėjo J. Razma.
Svarbiausiais iš Vyriausybės į Seimą atkeliausiančiais projektais jis įvardija sveikatos sistemos pokyčius dėl įstaigų tinklo pertvarkos bei mokestinius pasiūlymus.
„Tikiuosi, taip pat prasidės diskusijos dėl kai kurių sisteminių mokestinių reformų. Nesakau, kad reiktų planuoti kokias nors ar priimti. Gal tik vienintelę galima planuoti priimti iš reikšmingesnių, tai – įstatymą, koreguojantį vadinamus taršos mokesčius“, – sakė Seimo narys.
Dėmesys žmogaus teisėms
Tuo metu liberaliosios Seimo partijos rudens sezoną ketina skirti darbui su žmogaus teisėmis. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas įvardija, kad frakcijai rudenį bus svarbiausi trys konstituciniai pokyčiai: merų rinkimai, teisė kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių ir padėtas taškas Rolando Pakso kandidatavo į Seimą ar prezidentus klausime.
„Iš galinčių kelti kontroversijas klausimų, tai pagalbinio apvaisinimo klausimas, kur kokia nors Širinskienė šauks. O čia kalbama apie tai, kad negalima žmonių, norinčių susilaukti vaiko pagalbinio apvaisinimo būdu, priversti amžinai mokėti už jų ląstelių saugojimą. Tai žmogaus teisių klausimas, mūsų įsivaizdavimu.
Dar galėtų būti kontroversiškas švenčių dienos pakeitimo įstatymas, kur planuojama vietoje gegužės 1 dienos, kaip šventinės dienos, numatyti galimybę kiekvienam žmogui priskirti prie atostogų norimą dieną“, – tv3.lt sakė E. Gentvilas.
Taip pat frakcija ketina inicijuoti Lukiškių aikštės įstatymo atšaukimą, kurti kriminalinės žvalgybos kontrolieriaus instituciją, koncentruotis į išmokų vaikams, švietimo, vaiko teisių apsaugos klausimus.
„O klausimai kaip Stambulo konvencija, partnerystė, tai čia turi būti bendras sutarimas su koalicijos partneriais. Jeigu jis bus, tada bus teikiamas klausimas, tačiau mūsų darbotvarkėje šitų klausimų nėra“, – pažymėjo E. Gentvilas.
Laisvės frakcijos seniūnės pavaduotojas Tomas Vytautas Raskevičius nesiryžo įvardinti, ties kokiais projektais frakcija dirbs rudenį, mat galutinis sprendimas dėl projektų rudens sesijai bus priimtas frakcijos posėdyje rugpjūčio 30 dieną.
„Esame pasiruošę draftą (juodraštį – aut. past.), kur sunešę frakcijos nariai, ministerijos savo pasiūlymus, tai dar toks žalias variantas“, – tv3.lt sakė T. V. Raskevičius.
Kiek anksčiau Seimo narys naujienų agentūrai ELTA teigė, kad rudenį Laisvės frakcija savo dėmesį ir toliau skirs mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo klausimui, o partnerystės klausimą dar ketinama išsamiai aptarti su Prezidentūra bei Bažnyčia. Tuo metu Stambulo konvencijos klausimas, panašu, šioje Seimo sesijoje nebus inicijuojamas.
Kels klausimus dėl taršos mokesčio
Savo ruožtu opozicija taip pat yra numačiusi didelį pluošta įstatymo projektų rudens sesijos darbų programai. Didžiausios opozicinės frakcijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – seniūnė Aušrinė Norkienė vardija, kad valstiečiai spręs su pandemija susijusius klausimus.
„Mes registravome kompensavimą žalos, žmones skatinant skiepytis, kad jie nebijotų to padaryti. Nes dalis, ką mes girdime, kad jie bijo, kad susirgs ar taip toliau.
Kita dalis yra projektų iš socialinės srities. Tai įvairūs siūlymai, atsižvelgiant į sąlygas popandemines, pokarantinines, yra įvairių siūlymų. Dalis yra taip pat ir švietimo įstatymų pataisų“, – tv3.lt sakė A. Norkienė.
Taip pat valstiečiai ketina inicijuoti susitikimą su aplinkos ministru Simonu Gentvilu aptarti naują mokestį taršių automobilių savininkams.
„Mums daug kelia klausimų, tikrai turėsime susitikimą su aplinkos ministru dėl taršos mokesčių, nes mes turime įžvalgų“, – pridūrė A. Norkienė.
O štai Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija palaiko taršos mokesčio idėją.
„Kalbant apie taršos mokestį, mes pasisakome už biudžeto lėšų didesnį surinkimą. Tai reikia matyti turinį. Jeigu tai normalus automobilių mokestis, koks yra kitose Europos valstybėse, nemanau, kad būsime prieš“, – tv3.lt sakė A. Sysas.
Tuo metu pačios frakcijos pasiūlymai, pasak A. Syso, yra susiję su gyventojų pajamomis ir darbo santykiais.
„Mums svarbiausi, kaip visada, gyventojų pajamų nemažėjimas ir perkamosios galios išlaikymas, kas susieta su darbo užmokesčiu, išmokomis, pensijomis. Aišku, darbo santykiai, nesvetimi ir visi kiti dalykai. Mano kolegos jau yra pasiūlę virš 50 įstatymo projektų“, – sakė A. Sysas.
Žada padėti mažiausiai gaunantiems
Koncentruotis į pagalbą mažiausiai uždirbantiems žada ir Darbo partijos frakcija.
„Registruosime įstatymo projektą dėl NPD didinimo, įstatymo projektą dėl būtiniausių prekių krepšelio mažas pajamas gaunantiems. Taip pat galimybė remti senjorus GPM 1 proc. parama. Taip pat bandysime grįžti su įstatymo projektu, kad pensininkams būtų galimybė pasirinkti pensiją, mirus vienam iš sutuoktinių“, – tv3.lt sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.
Jo vadovaujama frakcija taip pat turi priekaištų dabartinei Vyriausybės politikai, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijos ruošiamoms įstatymo pataisoms dėl prievolės daliai darbuotojų skiepytis nuo COVID-19.
„Neturime įstatymo projekto parengę, bet iš viešosios erdvės matome, kad ministerija turi parengusi savo pasiūlymą. Negali būti prievartos.
Taip pat pabėgėlių krizės valdymo klausimai. Akivaizdžiai matosi, kad Vyriausybė yra užsibrėžusi per brangiai šitą krizę valdyti. Tai irgi šitam dalykui dėmesį skirsime“, – tvirtino V. Fiodorovas.
Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus portalui tv3.lt sakė, kad frakcijos nariai paruošė iš viso 39 įstatymo projektus.
„Mūsų frakcija yra regionų daugiau, tai daugiau regioninė politika – švietimas, tautinės mažumos, vietos savivaldos klausimai“, – tv3.lt sakė J. Pinskus.
