Tam ketvirtadienį vienbalsiai pritarė 88 Seimo nariai.
Pastarasis dokumentas reglamentuoja Vokietijos karinių pajėgų, civilių tarnautojų, jų šeimos narių teisinį statusą Lietuvoje, taip pat ir paslaugų (sveikatos priežiūros, susisiekimo, karių vaikų švietimo) ypatumus.
Dvišalė sutartis aprėpia ne tik brigados atvykimo ir išvykimo tvarkas, numato galimybę vokiečių kariams patekti į Lietuvos karinės infrastruktūros objektus, tačiau ir apibrėžia mokestinį režimą, kuris bus taikomas Vokietijos karinėms pajėgoms ir personalui. Pavyzdžiui, vokiečių karinės valgyklos ir parduotuvės bus steigiamos, taikant mokestines išimtis. Tiesa, pastarosiomis galės naudotis ir kitų NATO valstybių, išskyrus Lietuvą, karinių pajėgų nariai, dalyvaujantys bendrose operacijose ar pratybose.
Vokietijos karinių pajėgų ir valstybinių įmonių įsigyjamam turtui ar paslaugoms, skirtoms išimtinai brigados poreikiams, taip pat nebus taikomas pridėtinės vertės mokestis, akcizai ar panašios mokestinės prievolės.
Sutartyje reglamentuota galimybė Vokietijos karinėms pajėgoms steigti šalyje karinį paštą, vairavimo mokyklas, karines gydymo įstaigas, radijo stotį. Tiesa, radijo dažniai vokiečių reikmėms bus suteikiami nemokamai.
Susitarime – ir dėmesys švietimui. Dokumente teigiama, jog karių vaikai Lietuvoje mokysis savo gimtąja kalba pagal Vokietijos švietimo programas. Numatoma, kad infrastruktūrą ugdymui suteiks Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės – įskaitant ir galimas objektų statybas. Išlaidos tokiems poreikiams bei galimoms ugdymo įstaigų statyboms bus skiriamos Vyriausybės sprendimu.
Pastarąją sutartį rugpjūčio mėnesį Berlyne pasirašė šalių gynybos ministrai Laurynas Kasčiūnas ir Borisas Pistorius bei užsienio reikalų viceministrai Jonas Survila ir Tobias Lindner. Dokumentą turi ratifikuoti abiejų šalių parlamentai.
Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs B. Pistorius teigė, kad Vokietijos parlamentas – Bundestagas – bendradarbiavimo sutartį turėtų ratifikuoti kitąmet.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Šį pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
