Tai bus galima padaryti ne vėliau kaip iki 2025 metų.
Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatantį kelių įstatymų pataisų paketą.
Šie pakeitimai yra dalis iš daugybės iniciatyvų, nukreiptų prieš Rusiją ir Baltarusiją, Maskvai pradėjus karą Ukrainoje.
„Tai labai svarus žingsnis siekiant, kad Lietuvos pirkimų vykdytojai turėtų kuo didesnę laisvę savo nuožiūra nutraukti sutartis ar atmesti pirkimo metu pateiktus pasiūlymus, susijusius su tokiomis šalimis kaip Rusija ar Baltarusija“, – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime cituojama ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Todėl jau artimiausiu metu teiksime Vyriausybei tvirtinti priešiškų valstybių, kurioms bus galima taikyti šias nuostatas,sąrašą. Tai vienas iš būdų stabdyti bet kokias finansavimo formas agresyviai nusiteikusioms šalims“, – teigė ministrė.
Naujos nuostatos galios mobilizacijos, karo ar nepaprastosios padėties metu vandentvarkos, energetikos, transporto, pašto, ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą valdančioms ir kai kurių kitų paslaugų įmonėms.
Jos leis lanksčiau spręsti, kada atmesti pasiūlymus ir nutraukti jau pasirašytas sutartis, kai to reikia norint sumažinti grėsmę nacionaliniam saugumui.
Pataisos taip pat galios įmonėms, įtrauktoms į saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašą.
Reguliavimas būtų taikomas institucijoms, kurios dirba nacionalinio saugumo, gynybos srityje, priklauso saugiam tinklui ir yra ypatingos svarbos. Būtų vertinami technologiniai, programinės įrangos pirkimai, kurie gali kelti riziką, be to, būtų draudžiama pirkti iš grėsmę keliančių valstybių.
Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius pataisas svarstant Seimo Ekonomikos komitete teigė, kad įgyvendinti pataisas nebus sunku, o jos būtų taikomos keliems šimtams šalies organizacijų.
Dabar vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija kiekvieną atvejį vertina individualiai.
