Slapto balsavimo metu už šiuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) pirmininkaujantį J. Sabatauską pasisakė 64 parlamentarai, 46 buvo prieš, 10 susilaikė.
Tuo metu už Lietuvos apeliacinio teismo (LAT) teisėją A. Driuką palaikė 90 parlamentarų.
Savo ruožtu už Vilniaus universiteto (VU) profesorių H. Šinkūną balsavo 53, prieš 44, susilaikė – 22 Seimo nariai. Jis nesulaukė pakankamai parlamentarų palaikymo.
J. Sabatausko kandidatūrą į KT teisėjus teikė Seimo pirmininkas Juozas Olekas, o H. Šinkūną – prezidentas Gitanas Nausėda. LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininko A. Driuko kandidatūrą teikė šio teismo pirmininkė Danguolė Bublienė.
Nutarimas dėl teisėjų paskyrimo įsigalios pavasarį – kovo 19 d.
Posėdyje opozicija kartojo kritiką J. Sabatausko kandidatūrai
Daugiausiai aistrų dėl kandidatūros į KT teisėjus sukėlė Seimo pirmininko pasiūlytas J. Sabatauskas. Opozicijos vertinimu, siūlant parlamentarą į tokias pareigas KT yra politizuojamas. Tokią poziciją antradienį išsakė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tai yra Seimo sprendimas. Aš pasisakau ir visada pasisakiau prieš KT politizavimą“, – žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Gaila, kad ankstesnioji valdžia šitą kamuolį pradėjo vynioti ir dabartinė valdžia seka tuo kamuoliu. Tikrai taip neturėtų būti. KT turi labai svarbią funkciją mūsų demokratinėje sąrangoje, niekam neturi kilti abejonių dėl jo sprendimų pagrįstumo ir nepolitiškumo“, – akcentavo šalies vadovas.
Prieš slaptą balsavimą aistrų dėl J. Sabatausko skyrimo į KT teisėjus netrūko ir Seimo salėje. Parlamentarams kilo klausimų ne tik dėl KT politizavimo, bet ir dėl J. Sabatausko kompetencijų eiti KT teisėjo pareigas.
„Asmuo yra parenkamas nežiūrint į Konstitucijoje nustatytą labai aiškų reikalavimą, kuris sako, kad asmuo turi turėti dešimties metų darbo stažą pagal teisininko kvalifikaciją (...). Man yra apmaudu, kad taip aplaidžiai Seimo pirmininkas pažiūrėjo į savo pareigą teikti tinkamos kvalifikacijos ir tinkamo darbo stažo kandidatą“, – komentuodama J. Sabatausko skyrimą Seimo plenarinių posėdžių salėje teigė demokratė Agnė Širinskienė.
J. Sabatausko kompetencijomis abejojo ir konservatorius Jurgis Razma.
„Kiek mes begerbtumėme Julių Sabatauską kaip asmenį, kaip politiką, bet niekaip neišeina balsuoti už tą kandidatūrą (...). Teisinio darbo neturėjimas yra esminė problema dėl kurios negalima skirti Juliaus Sabatausko į šias pareigas“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo J. Razma.
Apie politizavimą Seime kalbėta ir 2023 m., kai į šio teismo teisėjus paskirtas buvęs konservatorius ir tuometis Seimo TTK pirmininkas Stasys Šedbaras.
ELTA primena, kad KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
