Įstatymas dabar numato, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, išskyrus Seimo narius. Pastaroji išlyga papildyta ir savivaldybių tarybų nariais bei merais, jiems einant šias pareigas.
Už tokias VTEK įstatymo pataisas per priėmimą balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo keturi ir susilaikė 38 parlamentarai. Pataisos įsigalios, jei jas pasirašys prezidentas.
Keli konservatoriai siūlė šios išlygos neįrašyti į įstatymą ir palikti esamą tvarką, argumentuodami, kad savivaldos etikos komisijos gali būti priklausomos nuo mero ir valdančiosios daugumos.
„Mes siūlome, kad ir toliau VTEK galėtų tirti skundus dėl savivaldybių merų ir tarybų narių, o ne atiduoti visus tyrimus savivaldybių etikos komisijoms. Jei visus pranešimus tirtų tik savivaldybių etikos komisijos, kurios neretai būna politizuotos ir valdomos daugumos, todėl tyrimas gali trukti neribotą laiką, būti tampomas į įvairias puses, ir tik vėliau VTEK galėtų tokius sprendimus įvertinti, tai pavojinga demokratijai“, – sakė konservatorius Vilnius Semeška.
Jų pateiktam siūlymui palikti dabartinę įstatymo straipsnio versiją be išlygos savivaldos politikams pritarė 58 Seimo nariai, prieš buvo 20 ir susilaikė 42 parlamentarai, tad jam priimti balsų neužteko.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas liberalas Ričardas Juška teigė, kad tvarka keičiama pačios VTEK prašymu, o dabartinę situaciją, kai galimus interesų konfliktus savivaldoje tiria ir vietos komisijos, ir VTEK, pavadino „mišraine“.
„Dabar yra savivaldybių etikos komisijos, yra VTEK ir teismas. Tapo madinga, kad savivaldybių tarybų nariai skundžia vieni kitus tiesiogiai VTEK, apeidami savivaldybių etikos komisijas, apkraudami VTEK, dažnu atveju VTEK grąžina tirti savivaldybių etikos komisijoms, ir tik po to vėl grįžta, jei nepatenkinti sprendimu, į VTEK. Komiteto nuomone, reikia pasitikėti savivaldybių įkurtomis etikos komisijomis ir žiūrėti sistemiškumo, eilės tvarka – pirmiausia savivaldybių etikos komisijos, tada VTEK ir po to teismas, kad iki šiol tos mišrainės buvusios nebebūtų“, – kalbėjo R. Juška.
Konservatorius Jurgis Razma sakė nesutinkantis su tokia komiteto pozicija ir argumentavo, kad kai kuriose savivaldybėse, kur „realiai yra didelė merų kontrolė, sunkiai įsivaizduotina, kad etikos komisija ką nors neigiamo priimtų dėl mero“.
Seimo komitetas nurodo, kad kaip tik pakeitimas suderins Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nuostatas su Vietos savivaldos įstatymo ir Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis, o VTEK išlieka vertinančia institucija, bet jau po savivaldos komisijos sprendimo.
„Vietos savivaldos įstatyme numatyta, kad savivaldybės tarybos sudaryta etikos komisija tiria ir priima sprendimus dėl mero ir savivaldybės tarybos narių veiklos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, t. y. kaip pirma instancija nagrinėja galimus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimus“, – argumentavo komitetas.
VVSK taip pat pažymi, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija išlieka kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme institucija, kuri nagrinėja skundus dėl savivaldybės tarybos sudarytos etikos komisijos priimtų sprendimų, tik jau turi būti priimtas sprendimas savivaldos lygmeniu.
„Skundą VTEK gali pateikti tiek pareiškėjas, tiek asmuo, dėl kurio veiklos buvo priimtas sprendimas. VTEK priimti sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Taigi, priešingai, nei teigia pasiūlymo autoriai, savivaldybės tarybos sudaryta etikos komisija nebus vienintelė institucija, kuri vertins, ar savivaldybės tarybos narių ir mero veikla atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas“, – konservatorių siūlymą įvertino komitetas.
