Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas linkęs pritarti siūlymui, kad, kitąmet baigiant galioti bankų solidarumo įnašui, krašto apsaugos poreikiai toliau būtų finansuojami kitais Valstybės gynybos fondo pajamų šaltiniais.

Seimas linkęs pritarti siūlymui, kad, kitąmet baigiant galioti bankų solidarumo įnašui, krašto apsaugos poreikiai toliau būtų finansuojami kitais Valstybės gynybos fondo pajamų šaltiniais.

REKLAMA

Šiam Vyriausybės siūlymui antradienį parlamentas pritarė po svarstymo, jį palaikė 67 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 17.

Valstybės gynybos fondo pajamos kitais metais gynybos biudžete sudarys 700,3 mln. eurų.

Į fondą nukreipiamos pajamos ne tik iš bankų solidarumo mokesčio, bet ir iš dalies pelno mokesčio, akcizų, 25 mln. eurų yra skiriami iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir nukreipiami civilinei saugumo infrastruktūrai savivaldybėse, pavyzdžiui, slėptuvių įrengimui.

Projektu siekiama leisti ir toliau Gynybos fondo lėšas skirti karinės infrastruktūros reikmėms, nesiejant šio tikslo su konkrečiu fondo pajamų šaltiniu.

REKLAMA
REKLAMA

„Siūloma panaikinti įstatymo nuostatą, kad vieno iš Valstybės gynybos fondo siekiamų tikslų (…) įgyvendinimas Valstybės gynybos fondo lėšomis finansuojamas iki Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo galiojimo pabaigos“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

REKLAMA

Taip priėmus įstatymą fondo lėšomis ir toliau būtų leidžiama finansuoti karinio mobilumo ir dvejopos paskirties – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros poreikius, karinės infrastruktūros palaikymą – ji reikalinga sąjungininkams, pavyzdžiui, Lietuvai skirtai Vokietijos brigadai priimti.

Kitų metų valstybės biudžete gynybai finansuoti iš viso numatyta 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų. 

REKLAMA
REKLAMA

Tarp politikų ir visuomenėje kilo klausimų ir abejonių dėl biudžeto projekte numatytų formuluočių, dėl kurių nėra aišku, kuri dalis šių lėšų bus skirta tiesiogiai krašto apsaugai, o kuri – netiesiogiai susijusioms reikmėms, pavyzdžiui, savivaldybių infrastruktūrai.

Šiais metais krašto apsaugos finansavimas siekia virš 4 proc. nuo BVP.

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai įsipareigojo skirti po 5-6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.

Per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų