Abu teisėjai yra tapę specialiaisiais liudytojais teisėjų korupcijos byloje, jie prašė būti atleidžiami savo noru. A. Kruopys pasitraukimo motyvuose nurodė ir pablogėjusią sveikatą.
„Motyvai – įvairūs. Yra motyvai ir tokie, kad yra mestas šešėlis, kuris yra susijęs su specialaus liudytojo statusu, vargina ir žmogus nebenori dirbti tokiomis sąlygomis. Yra ir dėl sveikatos būklės, ir kiti motyvai“, – ketvirtadienį per Seimo posėdį sakė prezidento patarėja Jūratė Šovienė.
Svarstant šių teisėjų atleidimą parlamente kilo diskusijos, ar specialaus liudytojo statusą turintis teisėjas gali būti atleidžiamas savo noru, ar turėtų būti svarstomas dėl poelgio pažeminančio teisėjo vardą ir jam surengta apkalta.
J. Šovienė pažymėjo, kad specialiojo liudytojo statusas nėra tapatus įtariamojo statusui, tačiau sutiko, kad jis meta šešėlį ant pareigūno veiklos.
Už A. Kruopio atleidimą balsavo 61 Seimo narys, trys buvo prieš, septyni – susilaikė.
Svarstant L. Žukausko atleidimą, parlamentaras Vytautas Bakas klausė, kodėl Seimo valdyba neinicijuoja komisijos sudarymo dėl apkaltos teisėjams, nors parašai tokiai procedūrai yra surinkti.
Konservatorius Jurgis Razma tuomet paprašė Seimo paskelbti svarstyme pertrauką ir duoti laiko susipažinti su V. Bako minėta situacija. Šiam pasiūlymui pritarta, L. Žukausko atleidimas vėl bus svarstomas kitą savaitę.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.
Kad specialiojo liudytojo statusą turintys teisėjai eina pareigas, paaiškėjo per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį šių metų gegužę, apie tai užsiminė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Žydrūnas Bartkus.
STT tuomet pranešė, kad iš viso 12 teisėjų yra pateikti įtarimai dėl įvairių nusikalstamų veikų. Jie teismuose nebedirba – dalis atleisti, dalis yra išėję savo noru, o dalis nušalinti nuo pareigų.
Keturiems teisėjams suteiktas specialiojo liudytojo statusas. Specialiojo liudytojo statusą turi ir du buvę teisėjai.
Asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galėjo padaryti konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas.
Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pateikti daugiau nei 50 asmenų. Tiriama daugiau nei 110 epizodų.
Seimas ketvirtadienį taip pat atleido Aukščiausiojo Teismo teisėjus Dalią Bajerčiūtę ir Vincą Versecką, pasibaigus jų įgaliojimų laikui. D. Bajerčiūtės įgaliojimai baigiasi kitų metų sausio 7 dieną, V. Versecko – šių metų gruodžio 23 dieną.
„Galiu jus tik patikinti, kad į šias atsilaisvinančias teisėjų vietas atrankos jau yra paskelbtos ir tikimės, kad teisėjai bus paskirti, ir tikrai nebus taip, kad nebus kam nagrinėti bylų“, – Seimo posėdyje sakė prezidento patarėja J. Šovienė po to, kai abejonę dėl spragų LAT teisėjų korpuse išreiškė parlamentarė Agnė Širinskienė.
D. Bajerčiūtės atleidimui pritarė 70 iš 73 užsiregistravusių Seimo narių, likę trys – susilaikė. V. Versecko atleidimui pritarė visi 75 užsiregistravę parlamentarai.
