Seimas tokį sprendimą priėmė bendru sutarimu atsižvelgęs į Aplinkos apsaugos komiteto siūlymą.
Aplinkos ministerijos teigimu, planuojami pokyčiai dėl sintetinių polimerų mikrodalelių arba mikroplastikų, pridedamų į įvairius produktus siekiant pagerinti jų išvaizdą ar kitas savybes, visoje Bendrijoje būtų visapusiškesni ir griežtesni negu siūlomi Lietuvoje, nes apims ne tik higienos, kosmetikos prekes, bet ir kitą produkciją.
Higienos ir kosmetikos prekių su mikroplastiku greitesnio uždraudimo Lietuvoje siekė Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis. Jis, be kita ko, priekaištauja, kad Lietuva nesiekia dar griežtesnių suvaržymų, pavyzdžiui, nesipriešina per ilgam pereinamajam laikotarpiui išparduoti jau pagamintus tokius produktus ar prekes.
Tokių medžiagų, kurias ketinama uždrausti, gali būti nenuplaunamoje ir dekoratyvinėje kosmetikoje, pavyzdžiui, šveitikliuose, blizgučiuose, higienos produktuose, plovikliuose, vaške, blizginimo priemonėse, granuliuotame užpilde, kuris naudojamas sintetiniams sporto paviršiams, taip pat tręšimo, augalų apsaugos ir kai kuriuose kituose produktuose.
Ketverių metų pereinamasis laikotarpis planuojamas nuplaunamos kosmetikos gaminiams, o 12 metų – lūpų, nagų priežiūros, dekoratyvinės kosmetikos gaminiams, nes naudojant juos tarša mikroplastiku yra maža, o prisitaikyti išlaidos pramonei – didelės.
Natūraliems polimerams ribojimai nebūtų taikomi.
