Seimas ketvirtadienį priėmė naujos redakcijos Saugomų teritorijų įstatymą: už balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo trys, o 25 susilaikė.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika piktinosi, kad įstatyme numatytas saugojamas plotas, o ne buveinė: „Turbūt tokia seka turėtų būti: pirmiausia nustatyta, kas tose vietose gyvena, identifikuojama, ką reikia saugoti, ir tik tada apibrėžti tą teritoriją ar plotą“.
Pasak jo, ūkininkai, žemės savininkai yra sunerimę, nes kompensacijos nepadengs žalos, kurią jie patirs.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, nustatyti griežtą kompensacijų mokėjimą reikia, nes žemės savininkai gali prisigalvoti įvairių veiklų, kurių negalėtų įgyvendinti dėl valstybės planų: „Kažkas sakytų, kad nori vystyti logistikos centrą ir norėtų, kad būtų kompensuojamos jo įkūrimo pajamos“.
S. Gentvilo teigimu, valstybė kasmet išmoka maždaug po milijoną eurų gyventojams už tai, kad yra ribojama jų veikla privačiuose sklypuose.
„Anksčiau būdavo po keliasdešimt tūkstančių, tai tas kompensavimas tikrai įsibėgėjęs“, – teigė ministras.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis tikino, kad tokiu projektu kuriamas socializmas, bet ne visiems, o tam tikrai žmonių daliai.
Seimas nepritarė „laisvietės“ Morganos Danielės siūlymui tokias teritorijas nustatyti 50-čiai metų arba neterminuotai.
Privačias saugomas vietoves leista nustatyti visoje Lietuvoje, išskyrus valstybės ar savivaldybės įsteigtas ar nustatytas kai kurias saugomas vietoves. Jas nustačius privačios žemės savininkai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnyba turės sudaryti sutartis, o jas nutraukus savininko iniciatyva jis turės grąžinti gautą kompensaciją.
Jei sutartis bus pasirašoma ilgiau nei 30-čiai metų, už kiekvienus papildomus 10 metų bus mokamos dar 5 proc. didesnės vienkartinės kompensacijos.
Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės, kompensacijos bus išmokamos įvertinus realiai sumažėjusias gautinas pajamas iš veiklos, kuri bus apribota, ar dėl to papildomai patiriamos sąnaudos.
Tokios saugomose vietovėse gamtotvarkos planai ir jų priemonės bus finansuojamos valstybės lėšomis, nebent bus susitarta kitaip.
Europos Sąjungos bioįvairovės strategijoje numatyta, kad kiekvienoje valstybėje 30 proc. sausumos ir vandens turi būti saugoma.