Pasirašytame dekrete G. Nausėda pabrėžia, kad BK pataisos priimtos neįvertinus galimų neigiamų pasekmių valstybės politinei sistemai, žmonių pasitikėjimui valdžios institucijomis ir kriminogeninei situacijai.
„Nebuvo įvertinta, ar atsakomybės už piktnaudžiavimą švelninimas nesudarys prielaidų per švelnių bausmių skyrimui, nepagrįstam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui, ar nekils neigiamų padarinių dėl sutrumpėjusių senaties, teistumo terminų, kokią įtaką šie pakeitimai turės Lietuvos Respublikos tarptautiniam įvaizdžiui ir kt.“ – nurodė Prezidentūra.
Be kita ko, nebuvo įvertinta, anot G. Nausėdos, kokį poveikį įstatymas turės šiuo metu vykstantiems baudžiamiesiems procesams, kuriuose asmenys yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl galimai netinkamo savivaldybių tarybų narių lėšų naudojimo.
Prezidentas neigiamai įvertino ir tai, kad piktnaudžiavimo nusikaltimo kategorijos pakeitimas iš sunkaus į apysunkį apribotų valstybės galimybes taikyti efektyvias piktnaudžiavimo išaiškinimo priemones.
Šalies vadovas pastebi, kad be Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų būtų panaikinta galimybė atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą tokį nusikaltimą padariusių asmenų atžvilgiu.
Pagal Seimo statutą, parlamentas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti vetuotą įstatymą iš naujo, ar laikyti jį nepriimtu. Jeigu nusprendžiama grąžintą dokumentą svarstyti iš naujo, turi būti paskirta įstatymo svarstymo Seimo posėdyje data. Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė visų Seimo narių – 71 parlamentaras.
Jeigu įstatymas be pakeitimų būna nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Šiuo atveju pakartotinai apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.
ELTA primena, kad rugsėjo pabaigoje Seimas priėmė nevienareikšmiškai vertinamas ir į „čekučių“ skandalą įsivėlusiems politikams palankias BK pataisas.
Įsigaliojus naujam reguliavimui, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, būtų baudžiamas bauda, areštu, arba laisvės atėmimu ne iki 5, o iki 4 metų.
Tuo metu už piktnaudžiavimą, kuris padarytas siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki 6 metų.
Taip pat tokie nusikaltimai perkvalifikuoti iš sunkių į apysunkius.
Opozicinėms frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai kreipėsi į prezidentą, prašydami vetuoti šias BK pataisas.
Seimas bandys „lopyti“ kriminalinės žvalgybos spragas
Parlamentarai ketvirtadienį taip pat svarstys šią savaitę pateiktas įstatymo pataisas, siūlančias „užlopyti“ po BK priėmimo atsiradusias kriminalinės žvalgybos spragas.
Beje, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį pritarė šioms Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisoms, kurias priėmus kriminalinę žvalgybą būtų galima taikyti ir apysunkiems nusikaltimams.
Seimo TTK pirmininkas Julius Sabatauskas tikisi, kad parlamentarai kitą savaitę galutinai apsispręs dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir vetuotų BK pataisų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
