Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad pastarosios krizės parodė, kad dabartinis krizių valdymo modelis yra pernelyg biurokratinis, orientuotas į procesą, o ne rezultatą, krizių valdymui trūksta koordinavimo ir lankstumo.
„Visi turbūt sutiksite, kad pastarųjų metų tiek krizės privertė atidžiau peržiūrėti krizių valdymo ir ekstremalių situacijų valdymo sistemą. Jei kalbėti apie jos trūkumą, pats krizių valdymo mechanizmas daugiau orientuotas į procesą, o ne rezultatą, funkcijos dažnai dubliuojamos, trūksta koordinavimo ir lankstumo, efektyvumo“, – per Seimo posėdį sakė A. Bilotaitė.
Ji pažymėjo, kad krizių koordinavimas būtų perkeliamas iš žinybinio į nacionalinį lygmenį, naujas krizių valdymo modelis būtų integruotas: sistema apimtų nuo grėsmių, rizikos stebėsenos iki prevencijos ir padarinių pašalinimo.
„Nacionalinis krizių valdymo centras taptų pagrindine krizių valdymą valstybės mastu koordinuojančia institucija, kuri veiktų 24 valandas per parą“, – pažymėjo vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Seimas antradienį pateiktas Civilinės saugos ir lydinčiųjų įstatymų pataisų projektams pritarė po pateikimo, už balsavus 67 Seimo nariams, prieš buvus aštuoniems parlamentarams ir 38 susilaikius. Jį toliau nagrinės Seimo komitetai, svarstymas Seimo salėje suplanuotas rudens sesiją.
Vyriausybė siūlo, kad Nacionalinis krizių valdymo centras būtų ne atskira biudžetinė įstaiga, o Vyriausybės kanceliarijos struktūrinis padalinys, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) būtų naikinama, ją pakeistų Nacionalinė saugumo komisija (NSK), būtų atsisakyta ir savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų.
Nauja Nacionalinė saugumo komisija būtų politinė sprendimų derinimo platforma, ji teiktų pasiūlymus Vyriausybei dėl strateginių sprendimų, vertintų parengtį. NSK vadovautų premjeras, ją sudarytų Prezidentūros, žvalgybos, civilinės saugos, kitų pagrindinių šalies institucijų atstovai.
Pagal pakeitimus, NKVC atliktų kompetencijų centro vaidmenį, koordinuotų rezervą, teiktų informaciją sprendimų priėmėjams, nuolat stebėtų grėsmes.
Šiuo metu savivaldybėse veikia ekspertinio lygmens ekstremalių situacijų operacijų centrai ir politinio lygmens ekstremalių situacijų komisijos. Pasak A. Bilotaitės, jos atlieka perteklinę funkciją, todėl jų atsisakoma.
Skaičiuojama, kad NKVC įkūrimui reikėtų apie 1,1 mln. eurų.
Pokyčiai taip pat numato parengties pareigūnus. Šie valstybės tarnautojai turėtų būti kiekvienoje savivaldybėje.
Parengties pareigūnas savivaldoje koordinuotų savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių, teritorijoje esančių kitų ūkio subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms bei užtikrintų savivaldybės pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms koordinavimą su ministerijų parengties pareigūnais.
Šiems etatams įsteigti, skaičiuojama, reikėtų papildomai apie 2 mln. eurų.
Be kita ko, įstatymuose siekiama apibrėžti ir nevyriausybinių organizacijų pasitelkimą krizių bei ekstremaliųjų situacijų valdymui ir padarinių šalinimui, jų pajėgų pasirengimą ir mokymą.
Kaip nurodo VRM, šiuo metu reglamentuotas pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir jų valdymo mechanizmas „veikia neefektyviai, nepakankamai koordinuojama civilinės saugos sistemos subjektų veikla civilinės saugos srityje“.
„Nepakankamai ir neaiškiai reglamentuotas pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms organizavimo ir kontrolės mechanizmas, institucijų funkcijos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms organizavimo ir kontrolės procese, neaiškus atsakomybės paskirstymas“, – teigiama pataisų aiškinamajame rašte.
Ministerija teigia siekianti sukurti integruotą krizių valdymo ir civilinės saugos sistemą, labiau koordinuoti valstybės pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, branduolinėms ar kitoms galimoms nelaimėms.
