Tokį Seimo ėjimą politologas Mažvydas Jastramskis vertina kaip įdomų, ypač Krašto apsaugos ministerijos (KAM) skandalo kontekste. Mat istoriškai parlamentas retai kada atmeta prezidento dekretus.
„Esu tyrinėjęs prezidento dekretus, kuriais skiriami aukšti valstybės pareigūnai ir reikalingas Seimo balsavimas. Atvejai, kai Seimas atmeta prezidento dekretą, yra labai reti (apie 7 procentus visų tokių dekretų). Nes prieš paskyrimą visada būna neformalus derinimas, aišku, darant prielaidą, kad Seimas ir prezidentas palaiko darbinius santykius“, – feisbuke rašo M. Jastramskis.
Jastramskis: prezidentas jau pradės ilgėtis konservatorių
Kita vertus, balsavimas tvirtinant kandidatus į svarbias valstybės pareigas gali parodyti, kokie santykiai tvyro tarp Seimo ir Prezidentūros.
„Kartais nesėkmingas paskyrimas būna tiesiogiai susijęs su žmogaus asmeniu, jo prisistatymu Seime. Bet pareigūnų skyrimas gali būti ir kritinis testas įvertinant, ar santykiai tarp valdančiosios daugumos (Seimo) ir prezidento prastėja. Vien opozicijos balsais kandidato neatmesi“, – komentuoja M. Jastramskis.
Ekspertas primena, kad tokių atvejų būta didelės įtampos tarp prezidento ir valdančiųjų metu: nesėkmingi Valdo Adamkaus skyrimai į valstybės kontrolieriaus pareigas premjeru dirbant Gediminui Vagnoriui, D. Grybauskaitės bandymai skirti generalinį prokurorą prie Algirdo Butkevičiaus ir nepavykusios to paties G. Nausėdos nominacijos į Aukščiausiojo Teismo pirmininko postą ir jau minėtą KT premjeraujant Sauliui Skverneliui.
Vis dėlto, kas iš tiesų nutiko, kad Seimas nepritarė H. Šinkūno kandidatūrai, atsakymo neturi ir pats M. Jastramskis. Kita vertus, galima daryti prielaidą, kad tai yra tam tikras socialdemokratų spaudimas prezidentui dėl krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės.
„Neturiu pakankamai informacijos įvertinti, kas atsitiko šiuo atveju. Gal Šinkūno kandidatūros atmetimas ir nėra susijęs su politine situacija.
Tačiau mano tyrimai ir atmetimo kontekstas (KAM ir gynybos klausimai) neišvengiamai veda prie hipotezės: tai gali būti spaudimas ir žinutė Nausėdai artėjančiose derybose dėl (naujo) KAM ministro“, – rašo politologas.
„Galbūt atėjo tas laikas, kai prezidentas jau pradės ilgėtis konservatorių“, – priduria jis.
Seimas prezidentui pasipriešino ir praėjusią savaitę, kai atmetė jo veto dėl Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų, kuriomis būtų sugriežtintos bausmės „čekutininkams“.
Prezidentūra įžvelgia kerštą
Seimui atmetus šalies vadovo siūlytą H. Šinkūno kandidatūrą į KT teisėjus, Prezidentūra sako – taip parlamentas bando atsiteisti dėl anksčiau Gitano Nausėdos vetuotų, „čekutininkams“ palankių BK pataisų. Prezidentas neatmeta, kad dar kartą teiks H. Šinkūno kandidatūrą Seimui.
„Apmaudu, kad savi marškiniai Seimui pasirodė esantys arčiau kūno, o patyręs ir itin aukštos kompetencijos konstitucinės teisės žinovas, VU Teisės fakulteto dekanas, balsuojant įvertintas kaip mažiau tinkamas kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus, nei kolega Seimo narys“, – komentare Eltai nurodė prezidento komunikacijos grupė, referuodama į kitą, palaikymo sulaukusią, parlamentaro Juliaus Sabatausko kandidatūrą.
„Prezidento teiktas kandidatas Seime nesulaukė jokių pastabų dėl savo kvalifikacijos ar patirties, todėl balsavimo rezultatas Seime vertintinas kaip bandymas atsiteisti už „čekučių“ veto“, – pažymima komentare.
Pasak Prezidentūros atstovų, G. Nausėda „nemato priežasčių, jei H. Šinkūnas sutiks, neteikti to paties kandidato Seimui antrą kartą“.
Seimas patvirtino Sabatausko ir Driuko kandidatūras į KT teisėjus
Seimas slaptu balsavimu paskyrė J. Sabatauską ir Artūrą Driuką Konstitucinio Teismo (KT) teisėjais. Tuo metu prezidento teiktas H. Šinkūnas nesulaukė pakankamai parlamentarų palaikymo.
Slapto balsavimo metu už šiuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) pirmininkaujantį J. Sabatauską pasisakė 64 parlamentarai, 46 buvo prieš, 10 susilaikė.
Tuo metu už Lietuvos apeliacinio teismo (LAT) teisėją A. Driuką palaikė 90, prieš – 22, susilaikė 9 parlamentarai.
Savo ruožtu už Vilniaus universiteto (VU) profesorių H. Šinkūną balsavo 53, prieš 44, susilaikė – 22 Seimo nariai. Jis nesulaukė pakankamai parlamentarų palaikymo.
J. Sabatausko kandidatūrą į KT teisėjus teikė Seimo pirmininkas Juozas Olekas, o H. Šinkūną – prezidentas Gitanas Nausėda. LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininko A. Driuko kandidatūrą teikė šio teismo pirmininkė Danguolė Bublienė.
Nutarimas dėl teisėjų paskyrimo įsigalios pavasarį – kovo 19 d.
KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Posėdyje opozicija kartojo kritiką Sabatausko kandidatūrai
Daugiausiai aistrų dėl kandidatūros į KT teisėjus sukėlė Seimo pirmininko pasiūlytas J. Sabatauskas. Opozicijos vertinimu, siūlant parlamentarą į tokias pareigas KT yra politizuojamas. Tokią poziciją antradienį išsakė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tai yra Seimo sprendimas. Aš pasisakau ir visada pasisakiau prieš KT politizavimą“, – žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Gaila, kad ankstesnioji valdžia šitą kamuolį pradėjo vynioti ir dabartinė valdžia seka tuo kamuoliu. Tikrai taip neturėtų būti. KT turi labai svarbią funkciją mūsų demokratinėje sąrangoje, niekam neturi kilti abejonių dėl jo sprendimų pagrįstumo ir nepolitiškumo“, – akcentavo šalies vadovas.
Prieš slaptą balsavimą aistrų dėl J. Sabatausko skyrimo į KT teisėjus netrūko ir Seimo salėje. Parlamentarams kilo klausimų ne tik dėl KT politizavimo, bet ir dėl J. Sabatausko kompetencijų eiti KT teisėjo pareigas.
„Asmuo yra parenkamas nežiūrint į Konstitucijoje nustatytą labai aiškų reikalavimą, kuris sako, kad asmuo turi turėti dešimties metų darbo stažą pagal teisininko kvalifikaciją (...). Man yra apmaudu, kad taip aplaidžiai Seimo pirmininkas pažiūrėjo į savo pareigą teikti tinkamos kvalifikacijos ir tinkamo darbo stažo kandidatą“, – komentuodama J. Sabatausko skyrimą Seimo plenarinių posėdžių salėje teigė demokratė Agnė Širinskienė.
J. Sabatausko kompetencijomis abejojo ir konservatorius Jurgis Razma.
„Kiek mes begerbtumėme Julių Sabatauską kaip asmenį, kaip politiką, bet niekaip neišeina balsuoti už tą kandidatūrą (...). Teisinio darbo neturėjimas yra esminė problema dėl kurios negalima skirti Juliaus Sabatausko į šias pareigas“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo J. Razma.
Apie politizavimą Seime kalbėta ir 2023 m., kai į šio teismo teisėjus paskirtas buvęs konservatorius ir tuometis Seimo TTK pirmininkas Stasys Šedbaras.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
