Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekaną H. Šinkūną pateikė prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką A. Driuką – šio teismo pirmininkė Danguolė Bublienė.
Tuo metu Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko J. Sabatausko kandidatūrą pateikė Seimo vadovas socialdemokratas Juozas Olekas.
Būtent siūlymas į KT skirti iš Lietuvos socialdemokratų partijos rugsėjį išstojusį J. Sabatauską sulaukė opozicijos kritikos.
Nuogąstaujama, jog jo paskyrimas politizuotų KT, taip pat abejojama dėl politiko kompetencijų eiti pareigas.
Pats parlamentaras sako, kad pritarus jo kandidatūrai, teismas netaps labiau politizuotu, o patirtis dirbant Seime yra prasminga ir „gali būti prasmingai integruota į konstitucinės kontrolės sistemą, išlaikant teismo nepriklausomumą ir profesionalumą“.
Jis taip pat žadėjo ginti Konstitucijos ir teisės viršenybę, žmogaus orumą, demokratiją, teisinę valstybę ir jos nepriklausomybę.
Teisėsaugai pradėjus aktyviai tirti vadinamąsias čekiukų bylas, J. Sabatausko vadovaujamas TTK inicijavo Baudžiamojo kodekso pakeitimus, susijusius su bausmių švelninimu politikams ir pareigūnams.
Seimui teikiamas KT teisėjų kandidatūras uždarame posėdyje svarsto parlamento TTK, po to savo nuomonę pateikiantis Seimui. Parlamentas dėl KT teisėjų paskyrimo balsuoja slaptai.
KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Šis atnaujinimas turi įvykti kitų metų pavasarį, tačiau kandidatų pavardes privalu paskelbti prieš pusmetį.
KT įstatyme numatyta, kad šio teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
