Per Sausio 13-osios kruvinuosius įvykius tėvo, Apolinaro Juozo Povilaičio netekęs Robertas Povilaitis žinią, kad Graikijoje sulaikytas ukrainietis Aleksandras Radkevičius vadina svarbia visai Lietuvai.
„Net ir po tiek laiko, tiek daug prabėgus po sausio įvykių, žmonės, kurie dalyvavo, vykdė tuos nusikaltimus, sulaukia pasekmių“, – sako A. Povilaičio sūnus.
Radkevičius Sausio 13-ąją buvo tanko vairuotojas, su kuriuo vyko prie Spaudos rūmų, jam tada buvo 23-eji. Jis buvo nuteistas pagal 5 Baudžiamojo kodekso straipsnius, dėl draudžiamo elgesio su žmonėmis, karo atakos ir draudžiamų karo priemonių naudojimo. Jis nuteistas 4 metams kalėjimo.
Pirmos instancijos teismas Graikijoje jau buvo priėmęs sprendimą Radkevičių išduoti Lietuvai, tačiau sprendimas buvo apskųstas.
„Kalbėjau su Graikijos kolega, pristačiau, kodėl tai yra labai svarbu Lietuvai, pasakiau, kad į jų teismų darbą, aišku, mes nesikišame, bet tiesiog, kad tai yra jautrus klausimas Lietuvai. Ši byla yra, ko gero, viena svarbiausių bylų Lietuvoje, apskritai“, – komentuoja užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Aš esu įsitikinęs, kad šiuo metu daug Rusijos žvalgų, politikų ar net pinigų įsisuką į šį reikalą, kad sustabdytų teisingumą, nes tie kriminaliniai režimai to teisingumo labai nemėgsta“, – aiškina užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Radkevičiui jau padeda Helsinkio žmogaus teisių asociacija Ukrainoje. Jos vadovas sako, kad jis Lietuvoje nesulaukė teisingo teismo, padaryti tarptautines konvencijas pažeidžiantys procesai. Pavyzdžiui, kad buvo teisiamas grupėje su kitais, o ne individualiai. Be to, esą nėra įrodymų, kad jis žalojo ar žudė žmones.
„Jis buvo vienoje pozicijoje, ir ją gynė. Bet jis niekur nejudėjo ir iš to ekipažo nebuvo jokios agresijos, jokių veiksmų“, – sako Helsinkio žmogaus teisių sąjungos vadovas Ukrainoje Aleksandr Pavličenko.
Asociacijos vadovas aiškina, kad Radkevičius tarnavo ir Ukrainos kariuomenėje. 2015–2016 metais dalyvavo operacijose Rytų Ukrainoje, kovojo su separatistais ir rusų kariais.
„Mes turime to įrodymus. Turime dokumentus, išduotus kariuomenės komisaro, su konkrečia informacija kada, kokiuose daliniuose leido laiką tarnaudamas Ukrainos ginkluotose pajėgose. Jis buvo aktyvus šio karo dalyvis Ukrainos pusėje“, – tikina A. Pavličenko.
Lietuva oficialiai tokių žinių sako neturinti.
„Mes negalime nei patvirtinti, nei paneigti tokios informacijos, galbūt ji yra skleidžiama specialiai, kad sujauktų protus tam tikrų žmonių, kurie priims sprendimus“, – teigia Ž. Povilionis.
O Robertas Povilaitis stebisi, kodėl Lietuvai palaikant itin draugiškus santykius su Ukraina, ši šalis nevykdo teisinės pagalbos sutarties ir neišduoda Sausio 13-osios įvykių kaltininkų. Tarp 67 nuteistųjų – 5 Ukrainos piliečiai.
„Mano supratimu, Lietuvos vadovybė šį klausimą su Ukraina apeina ir nekelia, ir dėl to aš labai apgailestauju, nes man atrodo tai privalu, tai yra privalu Lietuvos atstovams, Lietuvos vadovams, kelti šituos klausimus dvišaliuose santykiuose su Ukraina“, – tikina A.Povilaičio sūnus.
„Neturiu informacijos, kad neišduotu tokių asmenų, mes turėjome pokalbį ne vieną su Ukrainos kolegomis ir kol kas sėkmingai bendradarbiaujame“, – komentuoja G. Landsbergis.
2011-aisiais Austrijos sostinėje, Vienos oro uoste pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas Michailas Golovatovas, kuris vadovavo „Alfa“ grupei, kuri šturmavo televizijos bokštą bei radijo ir televizijos pastatus. Tačiau tuomet austrai M. Golovatovą nepraėjus nė parai paleido.
