Pasaulyje beždžionių raupai dažniausiai plinta tarp homoseksualių vyrų, tačiau nuo sergančio žmogaus gali užsikrėsti ir kiti kartu gyvenantys žmonės, ypač jei naudojasi ta pačia patalyne, rankšluosčiais.
Daugiau apie susirgimus papasakojo Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė.
Pasak jos, žmogus beždžionių raupais gali užsikrėsti nuo žmogaus ir nuo užsikrėtusio gyvūno.
„Sąlytis su užsikrėtusio asmens drabužiais, patalyne, rankšluosčiais, tiesioginio kontakto metu su beždžionių raupų pažeidimais odoje, kadangi žinome, kad šiai infekcijai būdingi bėrimo elementai, kurie praeina praktiškai per visas vystymosi stadijas. <...> Taip pat žmogus gali kosėti, čiaudėti.
Jei yra glaudžiame kontakte kitas asmuo – tokiu būdu gali užsikrėsti, bet turi būti pakankamai ilga ekspozicija. Taip pat lytinių santykių metu per glaudų kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu, tuomet, kai jis turi ligos požymių.
Dažniausiai liga prasideda nuo karščiavimo, kuris pasireiškia beveik 85 proc. užsukrėtusiųjų žmonių ir kitų negalavimų kaip galvos, nugaros skausmai, limfmazgių padidėjimas, nuovargio pojūtis.
Dažniausiai po 1–5 dienų laikotarpio pasireiškia bėrimo elementai. Aprašoma, kad bėrimo elementai dažnai prasideda nuo veido ir leidžiasi žemyn, bet gali būti, kad manifestuoja bėrimo elementai iš karto kitur, dažnai aprašo lytinių organų srityje, perianalinėje srityje ir t.t.
Lietuvoje patvirtinti 3 atvejai – visi grįžo iš Vokietijos
Trečiadienį patvirtintas pirmasis užsikrėtimo beždžionių raupais atvejis, informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tuomet juo užsikrėtė 40–49 metų grupei priklausantis vyras.
Ketvirtadienį beždžionių raupai naujai diagnozuoti 20–29 ir 30–39 metų grupėms priklausantiems asmenims. Abu jie kreipėsi į ligoninę ir buvo išleisti gydytis ambulatoriškai.
Specialistai informuoju, kad visi susirgusieji tarpusavyje yra nesusiję. Jie šiuo metu gydosi namuose ambulatoriškai. Visi jie grįžo iš Vokietijos. Daugiau apie tai galite paskaityti čia.
Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje yra atlikti 8 tyrimai dėl beždžionių raupų įtarimų. Iš jų – 3 teigiami.
Pasak Santaros klinikų infekcinių ligų centro vadovės, yra keletas preparatų pasaulyje, kurie išbandomi ir galėtų būti naudojami beždžionių raupų protrūkiams kontroliuoti, tačiau Lietuva tų vaistų kol kas neturi. Dabar ši liga Lietuvoje gydoma priešuždegiminiais vaistais.
Užsikrėtus beždžionių raupais gali būti ir gyvybinių organų pažeidimas ar funkcijų sutrikimas. Dabartinis beždžionių raupų protrūkis yra lengvesnis nei būdavo anksčiau, bet dauguma užsikrėtusiųjų yra jaunesni. Liga pasireiškia šiai virusinei infekcijai būdingais požymiais ar bėrimais.
SAM primena, kad beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, tačiau ne visiems užsikrėtimo rizika vienoda. Šiuo metu didesnė beždžionių raupų užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiu asmeniu. Sergantys asmenys gali užkrėsti kitus, kol yra ligos simptomai – atsiranda odos bėrimai. Žaizdelėms užsitraukus ir nukritus šašams, žmogus tampa nebeužkrečiamu. Tai dažniausiai užtrunka dvi–keturias savaites.
Ministerija įspėja, kad atsiradus bėrimui, pakilus temperatūrai reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą: konsultuotis telefonu su šeimos gydytoju arba vykti į ligoninės, kurioje yra Infekcinių ligų skyrius, priėmimo skyrių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo gegužės pradžios pasaulyje už Afrikos ribų nustatyta daugiau kaip 23 tūkst. beždžionių raupų atvejų, dauguma jų – Europoje.