Pirmosios dienos, po to, kai vakcina 2020 m. gruodžio 26 d. pasiekė Lietuvą, pagrindinėse penkiose COVID-19 pacientus gydančiose ligoninėse buvo itin sudėtingos. Daugeliui sunku net įsivaizduoti, su kokia įtampa ir iššūkiais susidūrė skiepijimą organizuojančios įstaigos.
Turint galvoje, kad tai vyko kalėdinio laikotarpio šventinėmis dienomis, Santaros klinikoms reikėjo imtis lyderystės ir kuo skubiau organizuoti skiepijimo tvarką ne tik savo įstaigoje, bet ir visose Vilniaus regiono (Vilniaus ir Alytaus apskričių) stacionarinėse įstaigose.
Rekomendacijų, gairių, kaip pasirengti vakcinavimui, dar nebuvo. Santaros klinikos parengė skiepijimo kabinetų įrengimo instrukcijas, kuriomis vėliau pasidalino su kitomis įstaigomis, įrengė aštuonias skiepijimo vietas, sukūrė elektroninius dokumentus, registravimo bei informavimo apie skiepijimą programą, parengė skiepijamojo sutikimo formą, kuri iki šiol naudojama Lietuvoje, suformavo ir apmokė skiepijimo komandą, sudarytą iš Infekcijų kontrolės skyriaus darbuotojų, šeimos gydytojų, infekcinių ligų gydytojų, alergologų-klinikinių imunologų, vidaus ligų gydytojų, kardiologų, gydytojų rezidentų, bendrosios praktikos slaugytojų, numatė skubios pagalbos teikimą įvykus anafilaksijos šokui.
Tenka apgailestauti ir pripažinti, kad vis dėlto esant tokioms įtemptoms darbo sąlygoms buvo padaryta klaida. Žiniasklaidoje minimas ankstyvas profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus žmonos paskiepijimas buvo tas žmogiškasis veiksnys, kai garsus Lietuvoje žmogus, mūsų klinikų darbuotojas, atsidūrė ties pasirinkimo riba.
Tą dieną, gruodžio 28-ąją, Santaros klinikose buvo numatyta skiepyti 540 didelės ir vidutinės rizikos grupei priklausančių darbuotojų. Neatvykus skiepytis 58 darbuotojams, buvo primygtinai siekiama panaudoti visas skiepijimui paruoštas ir atskiestas vakcinų dozes. Todėl buvo kviečiami per trumpiausią laiką galintys atvykti į skiepijimo kabinetą asmenys.
Profesoriaus žmona, Santaros klinikose talkinusi skiepijimo komandai, tuo metu buvo įstaigos patalpose ir prašant profesoriui buvo paskiepyta darbo pabaigoje kartu su kitais 57 darbuotojais, iš anksto neįtrauktais į tos dienos skiepijamųjų sąrašus. Skiepijimo komandos nariams teko paskambinti daugiau nei 80 asmenų, kol buvo surinktas trūkstamas skubiai galinčių vakcinuotis darbuotojų skaičius.
Ir vėlesnėmis dienomis teko papildomai kviesti į tos dienos skiepijamųjų sąrašus neįtrauktus darbuotojus, galinčius atvykti į vakcinacijos vietą per 30 minučių. Toks skubus darbuotojų kvietimas bei jų skiepijimas pareikalavo milžiniškų žmogiškųjų resursų ir laiko. Skiepijimo procesas vyko vadovaujantis principu, kad turi būti panaudotos visos praskiestos vakcinos dozės, kad jų netektų utilizuoti, jei darbuotojai dėl nenumatytų priežasčių neatvyktų pasiskiepyti.
Bet žmogiškos klaidos neatleidžia nuo atsakomybės. Santaros klinikos, įvertinusios visą skiepijimo eigą, įspėjo atitinkamus darbuotojus dėl teisės aktų reikalavimų vykdymo.
Šalies vakcinavimo procesas turi vykti maksimaliu pagreičiu, nes tai pagrindinis visuomenės saugumo garantas. Aktyvaus skiepijimo rezultatas – 93 procentus siekiantis Santaros klinikų kolektyvinis imunitetas, suteikiantis įstaigai teisę vadintis COVID-19 saugia pacientui ligonine.
Kolektyvinis imunitetas – taip pat yra vienintelis būdas apsisaugoti nuo ypač grėsmingų naujų koronaviruso atmainų. Santaros klinikų tyrėjų duomenimis, regione jau aptikta ne tik britiškų bet ir PAR viruso mutacijų. Todėl svarbiausias šios dienos uždavinys – kuo greičiau ir sklandžiau vykdyti visuomenės vakcinaciją ir laikytis epidemiologinių apsaugos taisyklių.
