Kaip BNS sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Eglė Butkevičienė, pusketvirtų metų veikiantis „žalos be kaltės“ modelis išryškino „tam tikrus procesinius trūkumus, kurie, žiūrint į ateitį, gali dar labiau trukdyti efektyviai komisijai priimti sprendimus“.
Anot jos, šiuo metu komisiją sudaro institucijų, asociacijų deleguoti atstovai, kuriems ši veikla nėra pagrindinė.
„Vien tai, kad tai nėra pagrindinė komisijos narių veikla, jau įneša į patį procesą tam tikrų trūkumų, – sakė E. Butkevičienė. – Manome, kad jei komisijos nariai dirbtų nuolat, tai galėtų į posėdžius rinktis dažniau, sprendimus priimti greičiau nei pagal dabar esamą teisinį reguliavimą.“
„Skundų nagrinėjimas galėtų vykti efektyviau, nei yra dabar“, – pridūrė ji.
Vis dėlto patarėja pabrėžė, kad statuso keitimas tėra „viena iš alternatyvų“. Vienas iš pagrindinių jos trūkumų – įstaigos išlaikymui reikalingos lėšos.
SAM skaičiuoja, kad komisijos narių veiklai apmokėti, jai aptarnauti ir atstovauti teisme per metus reiktų 268,3 tūkst. eurų – apie 98,3 tūkst. eurų daugiau, nei reikėjo praėjusiais metais.
Šiuo metu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija per metus priima apie 200 sprendimų, renkasi maždaug du kartus per mėnesį, tačiau dalis skundų lieka neišnagrinėti ir persikelia į kitus metus.
Teisingumo ministerija – skeptiška
Kitos trys sprendimo alternatyvos yra išlaikyti esamą situaciją, komisiją paversti SAM ar jai pavaldžios įstaigos padaliniu arba perduoti komisijos funkcijas Ginčų Komisijai, tačiau ministerijai labiausiai priimtinas atrodo atskiros įstaigos steigimo variantas.
Dėl jo ministerija paprašė suinteresuotų institucijų pateikti savo nuomones, tačiau jų vertinimai išsiskyrė. Pavyzdžiui, Teisingumo ministerija tokius planus nurodė vertinantis skeptiškai.
„Teisingumo ministerija, vertindama nurodytą iniciatyvą, pažymėjo, kad joje nurodytus tikslus galima pasiekti ir kitomis priemonėmis“, – BNS sakė teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos atstovas spaudai Paulius Žeimys.
„Ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad galiojantys teisės aktai leidžia nurodytas ginčų sprendimo problemas išspręsti ir nekeičiant reguliavimo“, – pridūrė jis.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldi Ginčų komisija kritkuoja tokią Teisingumo ministerijos poziciją.
Anot jos, pastaroji „ignoruoja ikiteisminių ginčų nagrinėjimo sistemos reikšmę ir paskirtį šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje“.
„Teisingumo ministerijos argumentas, jog ginčus dėl žalos pacientui atlyginimo gali nagrinėti ir savarankiško juridinio asmens statuso neturintis SAM padalinys, yra visiškai nepagrįstas, nes tik institucionalizuotas ikiteisminio ginčo nagrinėjimas gali užtikrinti sąžiningą ginčo nagrinėjimą ir objektyvaus sprendimo priėmimą“, – nurodoma dokumente.
„(...) siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai steigiant savarankišką specializuotą ikiteisminio ginčo nagrinėjimo instituciją yra savalaikiai, adekvatūs ir atspindi šiuolaikinių demokratinių valstybių teisinių sistemų bendrąsias raidos tendencijas“, – rašoma jame.
Ginčų komisija – likviduojama
Pasisakydama už naujos SAM įstaigos steigimą, Ginčų komisiją atkreipia dėmesį į jos pačios likimą. Vyriausybė pastarąją nuo kitų metų vasario yra nusprendusi likviduoti.
„Kuomet tinkamai užtikrinamas piliečių sveikatos ir socialinis saugumas, piliečiai labiau pasitiki ir savo valstybe“, – nurodoma rašte.
Vis dėlto Ginčų komisija tikisi, kad sprendimas dar gali būti pakeistas, nes Seime yra įregistruota Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisa naujai, dar neįsigaliojusiai įstatymo redakcijai, kuri numato specializuoto ginčų dėl negalios nustatymo nagrinėjimo išlaikymą.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija BNS nurodė, kad sprendimas dėl likvidavimo priimtas, siekiant stiprinti ginčų nagrinėjimo institutą.
„Atsisakoma fragmentiško skundų nagrinėjimo instituto per Ginčų komisiją, o minėtus skundus nagrinės Lietuvos administracinių ginčų komisija (LAGK). Ši komisija nagrinės ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros“, – BNS sakė ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas.
Anot jo, ginčų nagrinėjimas taps profesionalesnis ir bus labiau prieinamas šalies gyventojams.
„Iki šiol skundus dėl institucijų sprendimų vienais atvejais nagrinėdavo LAGK, kitais – Ginčų komisija, nors pastarosios nagrinėjami skundai nėra labai specifiški ir nuo kitų LAGK nagrinėjamų skundų skiriasi nežymiai“, – sakė jis.
Patarėjo teigimu, šiuo metu Ginčų komisija veikia tik Vilniuje, o LAGK turi padalinių tinklą regionuose, todėl skundų padavimas taps labiau prieinamas asmenims su negalia.
