Iki šiol Lietuvoje Covid-19 pasiglemžė daugiau nei 4,4 tūkst. gyvybių. SAM paviešino TOP 10 moterų ir vyrų, mirusių dėl šiol ligos, vardų.
Komunikacijos ekspertas A. Katauskas metė akmenį į SAM daržą – jo nuomone, tokia SAM komunikacija atrodo gana beviltiškai. Skatinant žmones vakcinuotis derėtų skelbti ne vien statistinius duomenis, o kartu imtis ryžtingesnių veiksmų, teigė specialistas.
Siekia paveikti žmonių jausmus
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas doc. dr. Andrius Šuminas įvertino tokį netikėtą SAM žingsnį. Trečiadienį pasirodžiusius duomenis apie populiariausius nuo Covid-19 mirusiųjų vardus specialistas vadino itin neįprasta statistika.
„Čia labai keista statistika, kai pagalvoji. Paprastai yra skelbiami naujagimių vardai. Iki šiol nebūdavo pas mus tradicijos skelbti mirusiųjų vardų“, – stebėjosi A. Šuminas.
Komunikacijos specialistas svarstė, kad SAM tokią komunikacijos taktiką pasirinko, norėdami raginti žmones vakcinuotis, kad išvengtų koronaviruso.
„Kaip suprantu, tie komunikaciniai žingsniai yra daromi <...> iš esmės siekiant paskatinti, kad žmonės skiepytųsi. Kad skiepijimosi kampanija sėkmingai judėtų toliau“, – sakė A. Šuminas.
Jo teigimu, tokia SAM komunikacija galimai apeliuoja į Lietuvos gyventojų jausmus.
„Tai eina per asmeniškumą. <...> Vardų įvardijimas daro komunikacinę žinutę iš esmės paveikesnę. Sakykime, dėl Covid-19 mirė Elena ar Jonas. Tuomet žmogus gali pagalvoti, kad jam nenutiktų taip, kaip Elenai ar Jonui. <...> Tai gali būti aspektas efektyvesnės komunikacijos, galbūt netiesioginio paskatinimo skiepytis tiems, kas dar to nepadarė“, – dėstė mintis A. Šuminas.
A. Šuminui pritarė dar vienas komunikacijos ekspertas – Arijus Katauskas. Jis paantrino, kad SAM nusprendė pažvelgti per asmeniškumo prizmę ir taip kiek paveikti Lietuvos gyventojus.
„Vienas dalykas akivaizdu – tai yra personalizuota statistika. Siekia suasmeninti statistiką, priartinti, kiek įmanoma, arčiau žmonių. Ja pasiremdami skatina žmones skiepytis. Čia, ko gero, esminis dalykas, kodėl šitas žingsnis yra daromas“, – minėjo A. Katauskas.
Gali priminti skausmingas netektis
Paklaustas, ar etiška yra skelbti mirusių asmenų vardus, komunikacijos specialistas atsakė, kad tai galėtų žeisti nuo Covid-19 nukentėjusias šeimas.
„Aišku, čia nėra skelbiami asmeniniai duomenys. Bet iš kitos pusės <...> tok žingsnis gali sukelti įvairių minčių, palikti keistą jausmą kai kuriems. Natūralu, jeigu žmonės neteko savo artimųjų, tai vėlgi bus priminimas, kuris gali būti nemalonus ir skausmingas“, – teigė jis.
Savo ruožtu specialistas A. Katauskas abejojo, ar mirusiųjų vardų paskelbimas pažeidžia kokias nors etikos normas. Jo teigimu, šie vardai apskritai yra dažniausiai sutinkami Lietuvoje.
„Mes turime vardus, kurie absoliučiai yra populiariausi Lietuvoje bet kur. Ko gero, jeigu SAM suskaičiuotų mirusius asmenis, sergančius kitomis ligomis, vardų sąrašas būtų labai panašus“, – įžvalgomis dalijosi A. Katauskas.
Gali kilti nepasitenkinimo banga
Komunikacijos specialistas A. Šuminas teigė, kad po tokių viešųjų ryšių sprendimų gali suprastėti viešoji nuomonė apie SAM.
„Ministerijos reputacija ir taip yra braškanti, traškanti. <...> Štai tokia kritika gali kilti ministerijos atžvilgiu: „Užsiimkite ne statistikų skelbimu, o realių problemų sprendimu.“ Realių problemų netrūksta vienaip ar kitaip“, – minėjo A. Šuminas.
A. Katauskas pabrėžė, kad tokį komunikacijos į sprendimą žmonės gali reaguoti visaip: ir šaltai, ir karštai. „Žingsnis tam tikrose tikslinėse auditorijose gali būti reikšmingas, tam tikrose auditorijose jis bus atmestas. Arba Sveikatos apsaugos ministerija bus padaryta pajuokos objektu“, – samprotavo A. Katauskas.
SAM žingsnis atrodo kiek beviltiškas?
Komunikacijos ekspertas A. Katauskas įsitikinęs – kad šis SAM ketinimas duotų vaisių, lygiagrečiai būtina griebtis ir kitokių priemonių.
„Jeigu tai bus vienas vienintelis žingsnis – tikrai nebus reikšminga. Jeigu mes matysime ir įdomesnių, įvairesnių žingsnių, labiau personalizuotų istorijų, kurios bus naudojamos skatinant žmones skiepytis, tada rezultatas gali būti visai kitoks“, – minėjo jis.
Apie šį komunikacinį sprendimą ekspertas atsiliepė griežtai: „Man kol kas šis žingsnis šiek tiek kvepia desperacija.“
Pasak jo, taip ieškoma bet kokio būdo spartinti vakcinaciją, tačiau tuo pat metu trūksta kitų sprendimų, kurie dar labiau priartintų šią temą prie žmonių. Šią statistiką turėtų papildyti tikros žmonių, nukentėjusių nuo Covid-19, istorijos, pridūrė A. Katauskas. Jo teigimu, tai padarytų skiepų kampaniją veiksmingesnę.
„Man labiau neramu, kad tai kvepia desperacija ir ieškojimu, ką daryti, nežinant kelių, neturint kitų veiksmų, kitos apimties“, – dalijosi jis.
Pašnekovas abejojo, ar paviešinti duomenys apie mirusiųjų vardus sukels nerimą dėl sveikatos ir ženkliai didins norą skiepytis.
„Aš bijočiau, kad tie veiksmai nebepasiekia jau žmonių. <...> Ilgą laiką nėra tikslingos komunikacijos, o bandymai šaudyti, manant – „gal kažką pataikysiu“ – nepadeda. Tai lemia, kad vertinimų labai daug, atsakomybės prisiėmimo ir lyderystės – per mažai“, – apibendrino komunikacijos ekspertas.
Kviečia neprarasti daugiau Jonų, Elenų ir kitų
Sveikatos apsaugos ministerija paaiškino, kodėl nusprendė pasidalinti mirusiųjų nuo Covid-19 vardais.
„Mirčių statistika nėra tik skaičiai ir vardai. Tai – žmonės, kurių nebėra. Ši pandemija virto skaudžia tragedija ir palietė ne vieną šeimą ar giminę. Kai neturėjome pakankamai vakcinų – apsisaugoti nuo viruso buvo itin sunku. Šiandien turime daugiau nei 900 tūkst. laisvų vakcinos dozių, kurios gali išgelbėti kiekvieno iš mūsų gyvybę. Neprapraskime daugiau Jonų, Elenų, Antanų, Onų, Janinų, nė vieno. Vakcina apsaugo tūkstančius žmonių nuo COVID-19 ligos, sunkių jos formų, hospitalizacijos ar net mirties“, – teigė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta.
Šalyje mirtys nuo koronaviruso ištinka įvairaus amžiaus žmones. Tiesa, virusas labiau kėsinasi į vyresnio amžiaus sulaukusius asmenis.
Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad daugiausiai mirčių nuo COVID-19 – 1 575 – fiksuota 80–89 m. amžiaus grupėje, 1 189 – 70–79 m., 716 – 60–69 m., 476 – 90–99 m., 343 – 50–59 m. amžiaus grupėse.
Mirtis nuo COVID-19 neaplenkė ir jaunesnio amžiaus žmonių: tarp 40–49 m. fiksuotos 72, 30–39 m. – 25, 20–29 m. amžiaus grupėje – 8 mirtys. SAM duomenimis, net 89 proc. mirčių fiksuota žmonėms, kurie buvo visai nesiskiepiję, o 7 proc. – tik iš dalies vakcinuoti.
