• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Antradienį Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė oficialias išvadas, kad prasidėjus koronaviruso pandemijai, įstaigos delsė pradėti apsaugos priemonių viešuosius pirkimus, nes buvo teigiama, jog valstybės rezerve jų yra pakankamai. Sveikatos apsaugos ministerija gi teigia, kad apsaugos priemonių trūko visame pasaulyje, o dar prieš pandemiją jų tikrai turėta pakankamai.

117

Antradienį Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė oficialias išvadas, kad prasidėjus koronaviruso pandemijai, įstaigos delsė pradėti apsaugos priemonių viešuosius pirkimus, nes buvo teigiama, jog valstybės rezerve jų yra pakankamai. Sveikatos apsaugos ministerija gi teigia, kad apsaugos priemonių trūko visame pasaulyje, o dar prieš pandemiją jų tikrai turėta pakankamai.

REKLAMA

„Valstybės rezervas dar iki koronaviruso epidemijos buvo atnaujintas ir aprūpintas apsaugos priemonėmis įprastais kiekiais, kokių mums paprastai užtenka tam, kad valdytume epidemiologinę situaciją ir galimus ligų protrūkius. Visgi koronavirusas sukėlė tokią krizę, kokią sunku buvo įsivaizduoti, ir apsaugos priemonių trūkumas pasireiškė visose valstybėse visame pasaulyje, kurios susidūrė su šiuo virusu. Po Antrojo pasaulinio karo nei viena valstybė nekaupė tokių rezervų, kokių užtektų tokio masto krizei", – komentavo sveikatos apsaugos ministro Aurelijau Verygos patarėja Lina Bušinskaitė.

Ji pabrėžė, kad su šia problema susidūrė visos pasaulio šalys, ne vien Lietuva. Be to, dėl asmens apsaugos priemonių tarptautinėse rinkose vyko arši kova.

REKLAMA
REKLAMA

„Tad labai svarbu, kad Lietuvai pavyko jų įsigyti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose. Prasidėjus pandemijai ir toliau buvo pildomas valstybės rezervas sudarant sutartis su tiekėjais. 

REKLAMA

Svarbu paminėti ir tai, kad tuo metu, kai asmens apsaugos priemonės, skirtos medikams, jau keliavo iš užsienio, kai kurie mūsų šalies rinkos dalyviai tik tada persiorientavo, kad galėtų gamybos pajėgumus nukreipti apsaugos priemonių gamybai, kurios reikalingos kovojant su minėtu virusu.  Tad tuo metu išnaudojome visas įmanomas galimybes, kad galėtume pildyti turimus rezervus ir lygiagrečiai aprūpinti priemonėmis gydymo įstaigose dirbančius mediku“, – rašoma portalui atsiųstame komentare. 

REKLAMA
REKLAMA

Rezervu turi rūpintis pačios įstaigos

Ministro patarėja taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybės rezervas nėra sandėlis, kuris turi aprūpinti visus gydymo įstaigų darbuotojus kasdienėmis apsaugos priemonėmis.

„Tai užtikrinti privalo pačios gydymo įstaigos, bet panašu, kad ne visos buvo tinkamai pasiruošusios. Epidemijai įsibėgėjus ir paskelbus ekstremalią situaciją, įsigaliojo pagreitintos pirkimų procedūros. Tai yra natūralu, nes delsimas būtų kainavęs daugiau žmonių gyvybių. Siuntas pagal pirkimus, darytus karantino metu, gauname iki šiol.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasibaigus karantinui, apsaugos priemonės ir toliau yra perkamos, dabar jau pagal įprastas procedūras. Šiuo metu ir toliau yra kaupiamas valstybinis asmens apsaugos priemonių rezervas, kuriame esančių kai kurių priemonių užtektų trims mėnesiams naudojant nepertraukiamai“, – komentavo L. Bušinskaitė. 

Ji priminė, kad gydymo įstaigoms dar gegužės pradžioje buvo pranešta, kad nuo birželio 1 d. jos nebegaus apsaugos priemonių iš valstybės rezervo, ir nuo minėtos datos turi kaupti savo atsargas ir savarankiškai vykdyti pirkimus, siekiant pasirengti galimai naujai koronaviruso bangai.

REKLAMA

Trūko centralizuotų sprendimų

Portalas tv3.lt primena, kad VPT paskelbė, jog laiku negavus reikiamų apsaugos priemonių, buvo skubiai pradėti vykdyti pirkimai, ne visais atvejais užtikrinant tiekėjų atrankos skaidrumą ir racionalumą.

Pasak tarnybos, taip pat pastebėta, jog trūko centralizuotų sprendimų dėl būtinų apsaugos priemonių įsigijimo bei konsoliduotos informacijos pateikimo, kiek ir kokių priemonių buvo patiekta centralizuotai, kokių priemonių trūko skirtingose savivaldybėse bei kitose įstaigose. 

REKLAMA

„COVID-19 sukeltos krizės laikotarpiu išryškėjo decentralizuotos viešųjų pirkimų sistemos trūkumai, kai kiekvienas pirkimo vykdytojas veikė savarankiškai, bandydamas rasti prekių turinčius tiekėjus ir derėdamasis su jais konkuravo su kitais pirkimų vykdytojais, susidurdavo su sunkumais patikrindamas priimamas prekes. Centralizuotas organizacijų veikimas leistų veikti efektyviau bei patirti mažiau streso“  – pranešime spaudai teigia VPT laikinoji vadovė Jovita Petkuvienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be to, pasak VPT, beveik vienu metu visoms perkančiosioms organizacijoms pradėjus vykdyti pirkimus, šiuose pirkimuose tarpusavyje vieni su kitais labiau konkuravo ne tiekėjai, o pirkimų vykdytojai.

„Situaciją sunkino ir vis mažėjanti pasiūla šalies viduje bei pasaulinėje rinkoje. Esant ribotai pasiūlai, trūko centralizuotų pirkimų, leidžiančių sustiprinti viešojo sektoriaus derybinę galią“, – pastebi tarnyba.

Jos teigimu, jeigu centralizuotai būtų nustatyti apsaugos priemonių ar kitų būtinųjų prekių aprūpinimo prioritetai įstaigoms ar savivaldybėms, tai būtų leidę pirkimus vykdyti palaipsniui, užsitikrinant geriausių pasiūlymų gavimą, atsižvelgiant į tuo metu buvusias aplinkybes.

REKLAMA

Organizacijoms trūko laiko

Iš sudarytų sutarčių VPT taip pat daro išvadą, kad apsaugos ir medicinos priemonių pirkimų sutartys su įmonėmis, kurios įprastai prekiauja tokia produkcija, buvo dažniau sudaromos tų perkančiųjų organizacijų, kurios tokias priemones ar panašias iš jų yra pirkusios ir anksčiau. Taigi, pirkimo vykdytojams, mažiau pažįstantiems specifinę rinką, vienkartinių sutarčių sudarymas specifinėms prekėms yra sudėtingesnis nei reguliariai perkant tokias prekes. 

REKLAMA

Tarnyba taip pat teigia, jog sutarčių vykdymo metu perkančiosioms organizacijoms trūko laiko ir priemonių įsitikinti, ar tiekėjų siūloma produkcija atitinka keliamus reikalavimus.

VPT duomenimis, pandemijos metu apsaugos priemonėms išleista 84,4 mln. eurų, sudaryta 1 241 sutartis su 342 tiekėjais.

80 proc. visų sudarytų sutarčių vertės teko 10 pirkimų vykdytojų.

Portalas primena, kad ypač rajoninių ligoninių vadovai ne kartą skundėsi, kad paskelbus karantiną įstaigos buvo paliktos nežinioje – trūko apsaugos, dezinfekcinių priemonių, taigi kiekviena sukosi, kaip mokėjo.

„Įstaigos buvo paliktos vienos be jokio metodinio reguliavimo. Pildėme atsargas pagal savo supratimą, matymą ir patirtį. Visi skirtingai ir dažnai chaotiškai, nes gąsdinimai ir spaudimas dėl „tinkamo pasiruošimo“ buvo nerealiai didelis“, – akcentavo jie.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų