Kaip pasakoja partijos nariai, kandidatų kėlimui procesas nėra toks nevaldomas, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Partijos lyderiai ar jų atstovai bendrauja su patikimais skyrių vadovais ir paprašo iškelti tam tikras kandidatūras, bet lygiai taip pat pavieniai asmenys, kurie nori būti iškelti, skambina skyrių vadovams, su kuriais gerai sutaria, ir prašo iškelti jų kandidatūrą.
„Vadovybė skambina ir eina su trimis pavardėmis – Šimonytės, Landsbergio ir Navickienės. Nenurodo tik M. Navickienės, ne, nes siekia pridengti, bet siūlo partijos pirmininką, tuomet I. Šimonytę, nes vis tiek buvusi kandidatė ir premjerė, ir Moniką. Eina trys pavardės. Visi supranta, kad I. Šimonytė neis, G. Landsbergis irgi neis, jie atsisakys kandidatuoti, tai liks M. Navickienė. Tikrai skambina visiems labai intensyviai“, – pasakojo vienas konservatorių.
„90 proc., kad eis Monika“, – teigė kitas politikas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, kalbėdamas apie partijos vadovybės apsisprendimą dėl kandidato į prezidento rinkimus.
Kad prie tokio sprendimo linkstama, signalizuoja ir sąmoningas sprendimas patikėti M. Navickienei komunikaciją apie į Lietuvą iš Rusijai priklausančios Kaliningrado srities parvežtą mergaitę, kurią buvo pagrobęs jos tėvas Algirdas Švanys. Kadangi tai sėkmės istorija, ji gali padėti stiprinti ministrės įvaizdį. Paprastai politikai „geroje šviesoje“ siekiami parodyti, kai rengiasi svarbiam politiniam žingsniui.
Nacionalinis krizių valdymo centras yra po Vyriausybės skėčiu ir vienija įvairių institucijų atstovus, todėl komunikacija galėjo būti patikėta šio centro vadovui, kanclerio pavaduotojui Vilmantui Vitkauskui, apie jį galėjo komunikuoti ir pati premjerė, bet tik parvežus mergaitę Nacionalinis krizių valdymo centras iškart paskelbė, kad įvykį komentuos socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.
Kaip portalui tv3.lt pasakojo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atsakingasis sekretorius Martynas Prievelis, penktadienį kandidatus prezidento rinkimams buvo iškėlę 15 skyrių. Kandidatūrų kėlimas pasibaigs rugsėjo 24 dieną. Tuomet kandidatai apsispręs, ar nori dalyvauti rinkimuose, kandidatūras apsvarstys Priežiūros komitetas, savo pasiūlymus galės pateikti partijos prezidiumas. Vieną vienintelį partijos kandidatą dalyvauti prezidento rinkimuose galės rinkti visi partijos nariai bei registruoti kitoms partijos nepriklausantys rėmėjai lapkričio 11-12 dienomis.
„Daugiausiai pasiūlymų kandidatuoti prezidento rinkimuose yra sulaukę trys kandidatai: Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis ir Monika Navickienė. Taip pat dažnai keliamos Arvydo Anušausko ir Lauryno Kasčiūno kandidatūros“, – pasakojo M. Prievelis.
Paklaustas apie partijos vadovybės ar kitų asmenų skambučius skyriams ir prašymus iškelti vieną ar kitą kandidatūrą, M. Prievelis teigė tokios informacijos neturintis.
„Tokios informacijos tikrai neturiu, skyriai kandidatus kelia savarankiškai. Ta prasme, jiems nėra apribojamas siūlomų kandidatų ratas, tiesiog skyriai kelia kandidatus tokius, kokius jie mano esant tinkamais. Na, o patys kandidatai, tai, natūralu, kad dalis jų susisiekia su skyriais, jeigu jiems aktualu, tuomet dalyvauja tų skyrių susirinkimuose ir vyksta toks demokratinis procesas. Vis tiek galutinis sprendimas yra skyriaus, ką jie nusprendžia kelti“, – sakė M. Prievelis.
Kartu skyriai kelia kandidatus ir Europos Parlamento rinkimams: čia didžiausia populiarumą kol kas turi Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Liudas Mažylis, Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas, Monika Navickienė, Gintarė Skaistė. Iš viso į Europos Parlamentą pasiūlyta 40 kandidatų.
