Radiacinės saugos centro avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vedėjas Paulius Ruželė pasakoja, kad pirmiausia, įvykus branduolinei avarijai, apie tai gyventojams būtų pranešta per miestuose įrengtas sirenas ir atsiųstus pranešimus į mobiliuosius įrenginius bei bus pateikiama informacija per radiją ir televiziją.
„Gavus tokius pranešimus, pirmiausia, reikėtų slėptis – eiti į namus ar kitą sandarų pastatą. Svarbu stengtis nebūti atvirame lauke, kadangi jau gali būti atkeliavusios radioaktyviosios medžiagos, pasklidusios branduolinės avarijos metu“, – sako P. Ruželė.
Gera vieta slėptis yra betoniniai, plytiniai pastatai ar jų rūsiai. Tuo tarpu, slėptis nerekomenduojama transporto priemonėse ar nameliuose ant ratų, kurie nėra tinkama priedanga nuo aplinkoje pasklidusių radioaktyviųjų medžiagų.
Kaip papildoma atsargos priemonė taip pat rekomenduojama laikytis pastato ar rūsio centre. Kadangi lauke nusėdusios radioaktyviosios medžiagos gali atsidurti ir ant pastato išorinių sienų.
Tad jeigu taršos koncentracija yra didelė, dalis jonizuojančios spinduliuotės per langus ir sienas gali prasiskverbti į patalpų vidų.
„Jeigu mes atsirėmę į lauko sieną stovėsime, tai galime tos apšvietos daugiau gauti. Aišku, tie lygiai nebūtų dideli ir pavojingi sveikatai, tačiau jeigu jos galima išvengti pasitraukus metrą ar du nuo sienos, tai kodėl to nepadaryti.“, – komentuoja avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vedėjas.
Keliaujant iki priedangos svarbu saugoti kvėpavimo takus, kad nebūtų įkvėpta aplinkoje jau pasklidusi tarša. Rekomenduojama naudoti respiratorių, veido kaukę, o jei jų žmogus neturi, tuomet naudoti šaliką ar megztinį.
„Kad užterštas oras nepatektų į pastato vidų, reikia uždaryti langus, duris, išjungti ventiliacijos sistemas ir toliau sekti informaciją per radiją ir televiziją, kur bus teikiamos rekomendacijos, ką žmonės turėtų toliau daryti“, – prideda P. Ruželė.
Pasiruošti reikia bent 3 paroms
Įvykus branduolinei avarijai, pastato viduje gali tekti laukti ne vieną parą. P. Ruželės teigimu, maksimalus laikas, kuriam žmogus turėtų būti pasiruošęs laukti valstybės institucijų pagalbos yra 72 valandos.
Per tą laiką, kol žmogus yra pastato viduje, reikėtų pasirūpinti ir tuo, kad kuo labiau būtų sumažintas radioaktyvusis užterštumas.
„Iš lauko atėjus į vidų, reikėtų nusirengti išorinius drabužius, ant kurių galėjo nusėsti radioaktyviųjų medžiagų. Ir, jeigu yra galimybė, tuos rūbus reikėtų sudėti į sandarų plastikinį maišą, kad radioaktyviosios medžiagos nepasklistų patalpoje.
Taip pat, jei yra galimybė, pačiam žmogui reikėtų nusiprausti po dušu. Jei nėra galimybės, tai bent jau po tekančiu vandeniu nusiplauti rankas ir veidą, o jei ir tokios galimybės nėra, tai bent drėgnomis servetėlėmis nusivalyti veidą ir rankas, kuris buvo atviras būnant lauke“, – dalinasi P. Ruželė.
Supakuoti maisto produktai, gėrimai ir vaistai yra neužteršti, todėl juos vartoti žmonėms galima.
Tačiau jokiu būdu nederėtų valgyti lauke auginamų maisto produktų, kaip daržovės ar vaisiai. Be to, nelaimės atveju, reikėtų pasiruošti, kad vienam žmogui būtų skirta apie 4 litrai vandens.
Esant branduoliniam pavojui, svarbu, kad gyventojai būtų įsijungę radiją ir televiziją, kad būtų gaunama informacija apie evakavimo kelius, gyventojų susirinkimų punktus ir kita aktuali informacija.
Jei būtų paskelbta, kad reikia evakuotis, svarbu, kad gyventojai nepamirštų susikrauti išvykimo krepšio. Jame turėtų būti asmens tapatybės dokumentai, maistas, reikalingi vaistai, žibintuvėlis ir kiti svarbūs daiktai.
Visą sąrašą, kokie daiktai turėtų būti išvykimo krepšyje galima peržiūrėti https://lt72.lt/kaip-pasiruosti-3/ puslapyje.
P. Ruželė taip pat akcentuoja, kad branduolinės avarijos akivaizdoje, žmonėms taip pat privalu sekti Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas dėl kalio jodido tablečių vartojimo.
„Gyventojams nereikėtų skubėti gerti kalio jodido tablečių, o laukti institucijų rekomendacijų. Nes skubotai ir ne laiku išgėrus kalio jodido tabletes, žmogus jų nebeturės, kada jas vartoti bus tikrai reikalinga. Todėl reikėtų laukti Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų tam veiksmui atlikti“, – sako specialistas.
Branduolinis ginklas – šantažo ir gąsdinimo priemonė
Nuo pat karo Ukrainoje pradžios, Putinas ir Rusija nenustoja grasinti pasauliui branduoliniu ginklu. Gynybos ekspertas Ignas Stankovičius sako, kad šie grasinimai yra naudojami kaip atgrasymo priemonė tam, kad Rusija nebaudžiama gautų tai, ko nori.
„Tol kol NATO šalys dėl to (grasinimų branduoliniu ginklu – aut. past.) rimtai drebėjo, tol Rusija viską pasiekė. Buvo teigiama, kad ir vieno, ir kito negalima duoti Ukrainai, nes, neduok dieve, bus branduolinis karas. Tačiau tam tikru momentu jie pajuto, kad čia yra blefas“, – pasakoja I. Stankovičius.
Vyro teigimu, Rusija supranta, kad jei būtų panaudotas branduolinis ginklas, grėsmė pačiai valstybei agresorei susilaukti tokio paties atsako yra per didelė.
„Branduolinį karą gali pradėti žmogus, kuris nusprendė nusižudyti. Ir visa jo aplinka taip pat nusprendė nusižudyti. Rusiška viršūnė, tie žmonės, kurie per trumpą laiką įgijo milijardus, atleiskit, bet šita fantazija man sunkiai piešiasi“, – kalba I. Stankovičius.
Be to, jis pažymi, kad tam, jog būtų panaudotas branduolinis ginklas, reikėtų pereiti visą grandinę asmenų, kurie tam pritartų. Todėl vyras tvirtina, kad, šiuo metu, branduolinio karo tikimybė yra nedidelė.
