Savo „Facebook“ paskyroje ji pabrėžė, jog tokia parengtis būtina stebint Kaliningrado militarizaciją.
„Apginkluotas Kaliningradas visai šalia, grėsmės iš kaimynų – taip pat, todėl esame aukščiausioje parengtyje, skiriame ypatingą dėmesį mūsų pasienio pareigūnų aprūpinimui“, – pirmadienį rašė ministrė, lankydamasi vakarų Lietuvoje.
Žurnalistams ji vėliau akcentavo, kad Klaipėda turi aštuonis strateginės reikšmės objektus, tarp jų – ir uosto akvatorijoje veikiantis suskystintų gamtinių dujų terminalas, todėl vertinant Rusijos grėsmes Lietuvoje „privalome būti maksimaliai pasiruošę“.
„Būti atsipalaidavę negalime, privalome būti maksimaliai pasiruošę. Tad po šios dienos vizito noriu patikinti visus, kad mūsų tiek sausumos, tiek jūrų sienos yra maksimaliai apsaugotos, yra aukščiausios parengties lygis, – kalbėjo ji.
Anot A. Bilotaitės, operatyviau reaguoti ir veiksmingiau vykdyti sienos stebėjimą pasieniečiams padeda šiemet atnaujinta radiolokacinė sistema bei tarnybinių plaukiojimo priemonių parkas, o pareigūnų aprūpinimui pažadėjo ir toliau skirti ypatingą dėmesį.
Ji tikino, kad Lietuvą jau pasiekė ir kita jūrų sienos stiprinimui skirta įranga, tačiau nedetalizavo, kokia.
Ministrė priminė, kad sienos stiprinimui Europos Sąjunga yra skyrusi apie 70 mln. eurų ir už šias lėšas įsigytos „konkrečios techninės priemonės mums užtikrina didesnį saugumą“.
A. Bilotaitė taip pat patikino, kad kol kas ministerija nemato poreikio jūrų sienos kontrolei pasitelkti kariuomenės.
„Ne, šiuo metu ji nėra naudojama, todėl, kad tokio poreikio nėra. Toks poreikis yra prie sienos su Baltarusija (...). Kalbant apie situaciją prie sienos su Rusijos Federacija, mes atidžiai stebime situaciją, dirbame su kitomis institucijomis, dalinamės informacija“, – sakė ministrė.
„Žinoma, yra atskiri algoritmai, veiksmai, kurie numatyti vienu ar kitu scenarijumi. šiuo metu, kaip sakau, jokių grėsmių nėra, bet maksimali parengtis yra privaloma, būtina, mes negalime būti užklupti netikėtai“, – pridūrė A. Bilotaitė.
Ji patikino, kad šiuo metu pasienyje su Rusija nefiksuota bandymų neteisėtai kirsti sieną ar provokacijų.
Klaipėdą ragino pasitempti
A. Bilotaitė pirmadienį taip pat apsilankė Neringos pasienio užkardoje, taip pat šiuo metu uždarytame Nidos pasienio kontrolės punkte, susipažino su sienos stebėjimo sistema.
Klaipėdoje ji specialiu lipduku pažymėjo pirmąjį priedangos statinį Klaipėdoje – Karalienės Luizės jaunimo centrą Puodžių gatvėje.
Klaipėdos miesto savivaldybė iš viso yra numačiusi 38 priedangas bei 32 kolektyvinės apsaugos statinius.
Anot jos, Klaipėdoje situacija yra sudėtingesnė, nei visoje Lietuvoje, ir jai „dar yra kur pasistengti“ plečiant priedangų tinklą.
„17 procentų Lietuvos gyventojų galėtų pasislėpti priedangose. Kalbant apie Klaipėdą, apie 5 proc. klaipėdiečių. Yra pateikti 38 objektai, bet tikrai, tas sąrašas, kaip suprantu, nėra baigtinis. Kalbamės su savivaldybe ir sieksime, kad tas tinklas būtų plečiamas“, – kalbėjo ministrė.
A. Bilotaitė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais ekstremaliųjų įvykių mieste daugėja, o civilinės saugos specialistų per mažai. Šiuo metu savivaldybėje tėra užpildyti tik du iš keturių valstybės finansuojamų civilinės saugos specialistų etatų.
Ministrė priminė, kad Seime svarstomas VRM parengtas projektas, kuris įpareigotų statant naujus viešos paskirties objektus, jei juose susirenka daugiau nei 100 gyventojų, įrengti priedangos patalpas. Priedangos būtų privalomos ir bent penkių aukštų naujuose daugiabučiuose.
