Tąkart jis su draugais taip pat buvo jos kieme. Varydama berniuką iš namų senolė pakėlė lazdą, be kurios negali vaikščioti, bei galimai prilietė ja vaiko ranką. Toks senolės veiksmas įvertintas kaip fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui.
Iš pradžių šią bylą išnagrinėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismas pripažino pensininkę kalta ir paskyrė jai 100 eurų baudą. Taip pat nukentėjusiojo mamai priteisė 1 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti ir net 2 tūkst. eurų advokato išlaidoms apmokėti.
Prašė nubausti griežčiau
Vis dėlto, tuo ši istorija nesibaigė. Apeliacinius skundus pateikė dvi pusės – prokuratūra ir nuteistos moters advokatė.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Janina Pavlovskaja prašė pakeisti nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudos dydžio. Siekta, kad vietoj 100 eurų, pensininkė sumokėtų net 2500 eurų baudą.
Tuo metu nuteistoji ir jos advokatė prašė panaikinti ankstesnį nuosprendį ir senolę išteisinti, nes moteris nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos.
Apeliacinius skundus išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas prokurorės prašymą sugriežtinti bausmę atmetė kaip nepagrįstą.
Tuo metu nuteistosios apeliacinį skundą nuspręsta tenkinti iš dalies. Visų pirma sumažintas neturtinės žalos dydis nuo 1 tūkst. iki 250 eurų.
Taip pat net triskart sumažinta suma išlaidoms už advokato paslaugas. Nuo minėtos 2 tūkst. eurų sumos iki 700 eurų. Tiesa, senolė turės papildomai sumokėti 300 eurų dėl tų pačių advokatų išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Elgėsi nepagarbiai
Apeliaciniame skunde senolė aiškino, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusiojo, jo pusbrolio ir mamos duoti parodymai buvo prieštaringi.
Moteris pasakojo, kad nukentėjusysis ir jo draugai „šeimininkavo“ privačiame svetimame kieme. Berniukas su bičiuliais elgėsi netaktiškai, neklausė senyvo amžiaus moters.
Anot nuteistosios, teismas netyrė ar nukentėjusysis yra pakankamai brandus, kad galėtų pareikšti savo nuomonę, nors aiškiai matėsi, kad jo parodymams įtaką darė kiti asmenys.
Teigta, kad mažametis negalėtų savo patirto skausmo vertinti balais, be to, byloje paaiškėjo aplinkybė, kad berniukas yra linkęs meluoti.
Pavyzdžiui, jis nuslėpė faktą, kad dieną prieš įvykį buvo nukritęs nuo batuto savo močiutės kieme ir sunkiai susižalojo. Mažametis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, neigė, ne tik šį faktą, bet ir tai, kad batutas apskritai yra jo močiutės kieme. Nors ši aplinkybė buvo patvirtinta.
Teisėjui vaikas sakė, kad ,,močiutei buvo tas pats kam suduoti, jai reikėjo juos išvyti“. Senolė pasakojo, kad vaikai elgėsi netinkamai, o tas pats mažametis yra ne kartą jai pridaręs skriaudos (išpylęs maisto produktus).
Nuteistoji su advokate siekė įrodyti, kad sumušimas nugaros srityje atsirado ne nuo smūgio lazda, o vaikui dieną prieš įvykį nukritus nuo batuto. Bet teismas į tokį argumentą neatsižvelgė.
Senolė nesutiko ir su priteistu ieškiniu dėl neturtinės žalos bei advokato išlaidomis, kurias vertino kaip nepagrįsto dydžio. Anot moters, dėl jos ir nukentėjusiojo šeimos tarpusavio nesutarimų, tokios sumos yra ne kas kita, kaip bandymas pasipelnyti. Į šį argumentą teismas atsižvelgė ir ženkliai sumažino priteistas sumas.
