„Spalio pirmą dieną numatytame plane krašto apsaugos sistemos finansavimui, Krašto apsaugos ministerijos biudžetui, buvo 4,87 proc. nuo BVP. (…) Maža to, vyko labai intensyvi diskusija apie tai, kad ir dalį iš tų 4,87 proc. mes turėtume skirti ir kitoms reikmėms, tai reiškia kad net ir tų 4,87 proc. nebūtų“, – žurnalistams pirmadienį Vyriausybėje sakė D. Šakalienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad ir anksčiau – taip pat ir vasarą – Finansų ministerija krašto apsaugos sistemos finansavimui siūlė biudžete skirti mažiau nei 5 proc. nuo BVP.
„Taip pat ėjo klausimas, ar būtų galima pasiskolinti dalį lėšų ir taip pat jas skirti krašto apsaugai – tačiau pasiskolinimas, jeigu tai yra tik avansiniams mokėjimams, iš esmės yra pasiūlymas sunešioti geležines klumpes arba eiti į mišką žibučių žiemai, nes nėra įmanoma to finansiškai padaryti“, – pridūrė ministrė.
Ji pakartojo, kad dabartiniai biudžete gynybai numatyti skaičiai – 5,38 proc. nuo BVP – taip pat nėra pakankami, norint finansuoti didesnius karių atlyginimus ir oro gynybą, šiuo klausimu dar planuojama tęsti derybas.
„Tai yra suma, kuri turi būti skirta krašto apsaugai – esamos sistemos išlaikymui ir naujiems įsigijimams“, – sakė D. Šakalienė.
Dalį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimų sudaro lėšos iš Valstybės gynybos fondo – ministrė pabrėžė, kad šiuo metu apie konkretų jų paskirstymą kalbėti anksti, sprendimai turės būti priimti Vyriausybėje.
„Šiandien Valstybės gynybos fondas iš esmės praktiškai visas yra skirta krašto apsaugos sistemai, tačiau jo detalizavimas yra vėlesnio etapo klausimas“, – teigė D. Šakalienė.
ELTA primena, kad kitų metų valstybės biudžete gynybai finansuoti numatyta 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų.
Dalį šių asignavimų sudarys Valstybės gynybos fondo pajamos – kitais metais ši suma sieks 700,3 mln. eurų.
Šis papildomas gynybos finansavimo instrumentas Seime patvirtintas pernai – į fondą nukreipiamos pajamos iš dalies pelno mokesčio, akcizų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) bei iki šių metų pabaigos galiojančio bankų solidarumo mokesčio.
Šiais metais krašto apsaugos finansavimas siekia virš 4 proc. nuo BVP.
Lietuva iki 2030-ųjų gynybai įsipareigojo skirti po 5-6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.
Per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Neregėto dydžio čekučių skandalas dvaro rupore L R T, o didžiausias Lietuvos nesureikšmintojas miega.
Jei Seimo narys, savivaldybės tarybos narys ar meras nepateiktų čekučių tai uždarytas būtų, ir dvaro propagandistų vagimi išvadintas būtų.
Čia taško mokesčių mokėtojų pinigus dvaras tyli, nesureikšmintojai tyli, nekultūrininkai tyli, o veikėjai toliau keliauja.
Skaidruolė M. Garbačiauskaitė dega, o jos nepriklausomas žurnalistikos skyrius jos neapklausia?
Tai bent subjektyvumas.
