„Mūsų karinė žvalgyba nuolat tikrai labai atidžiai stebi, renka ir analizuoja informaciją, kas vyksta Baltarusijos teritorijoje. Tikrai žinome, kokia šiuo metu yra situacija, kokie pajėgumai, kokie jų dydžiai, koks yra planas, kalbant apie „Zapad“ pratybas“, – antradienį Seime žurnalistams teigė D. Šakalienė.
„Šiuo metu kažkokie veiksmai, kurie keltų papildomą nerimą ar grėsmę mūsų teritorijai, nėra stebimi“, – tikino ji.
Nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vykusiame Vilniaus viršūnių susitikime dėl „Zapad“ pratybų NATO šalių žvalgybas paragino gerai įsivertinti, D. Šakalienė tikina – tai tik noras atkreipti dėmesį, kad iš Rusijos taikos tikėtis nereikėtų.
„Visi suprantame, kad Ukrainos situacija yra komplikuota. Kariaujančios, besiginančios valstybės vadovas, manau, labai pagrįstai nori atkreipti dėmesį, kad tiek Rusijos, tiek Baltarusijos veiksmai ir tolimesnė planuojama agresija yra akivaizdi“, – aiškino ministrė.
„Sakyčiau, kad prezidentas Zelenskis nuolat įvairiais pareiškimais pabrėžia, kad nereikia tikėtis iš Rusijos taikos“, – sakė ji.
Tačiau, Krašto apsaugos ministerijai (KAM) vadovaujančios politikės teigimu, sudėtinga įsivaizduoti, kad agresiją Ukrainoje tęsianti Rusija šiuo metu pajėgtų užpulti dar kurią nors kitą šalį.
„Žvalgybiniai duomenys liudija, kad neturėtų tai būti kokios nors grėsmingesnės ar didesnio masto pratybos, nei kad buvo prieš ketverius metus. Tai, ką matome dabartiniame kontekste, gali šiek tiek keistis per artimiausius porą mėnesių, priklausomai nuo to, kokie bus Rusijos ir Baltarusijos politinių vadovybių tam tikri sprendimai. Didžiąja dalimi, aišku, priklausys nuo karo Ukrainoje eigos“, – kalbėjo socialdemokratė.
„Tačiau, šiuo metu permesti didelį kiekį pajėgumų iš Ukrainos būtų pakankamai sudėtinga. Rusija nebūtinai elgiasi, mūsų vertinimu, racionaliai, bet sukelti riziką frontui Ukrainoje, tikrai nenorėtų, o papildomų mobilizacinių sprendimų nėra priimta. Todėl labai greitai tikėtis kažkokių logistinių pokyčių neturėtume“, – pabrėžė ji.
ELTA primena, kad plataus masto bendras karines pratybas „Zapad“ Maskva ir Minskas planuoja surengti 2025-ųjų rugsėjį. Oficialūs pastarųjų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.
Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvieną kartą kelia nerimą dėl galimų netyčinių incidentų.
Nors nuo 2009 metų šios pratybos yra rengiamos kas dvejus metus, visgi 2023-iaisiais buvo atšauktos. Kaip tuomet aiškino krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs Arvydas Anušauskas, Maskva mobilizavo visą karinę galią karui Ukrainoje, todėl neturėjo reikiamų pajėgumų vykdyti mokymus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
