Eltos kalbintas TTK vadovas J. Sabatauskas priminė, kad Teisingumo ministerija yra įsipareigojusi įgyvendinti Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą dėl partnerystės, tai yra parengti įstatymo projektą, kuriuo būtų reglamentuotas tiek skirtingų, tiek ir tos pačios lyties asmenų gyvenimas ne santuokoje.
Pasak parlamentaro, kyla didžiulė abejonė, ar tokį įstatymo projektą sugebės parengti Teisingumo ministerija, kurios vadovybėje dirba K. Zamarytė-Sakavičienė, ne kartą atvirai pareiškusi, jog nepritaria tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimui, priešiškai pasisakiusi apie LGBTQ teises.
„Kokius projektus jie (Teisingumo ministerija – ELTA) parengs? Ar jie iš viso jų nerengs? Ar ignoruos tai (KT nutarimą dėl partnerystės – ELTA)? (...) Čia kyla interesų konfliktas, jeigu yra asmenys, kurie viešai reiškia, kad to nedarys arba niekada tam nepritars. Tada reikia tai įvertinti. Jeigu tu eini tas pareigas, turi atsakomybę, turi pareigą ir tai yra konstitucinė pareiga, ne šiaip sau. Todėl labai rimtai reikia pasvarstyti, dėl tų žmonių. Jeigu jie nevykdys tos pareigos, atsakomybės ir atitikimo toms pareigoms, ar jie gali toliau eiti tas pareigas?“ – Eltai kalbėjo J. Sabatauskas.
Kaip skelbė Teisingumo ministerija, viceminsitre paskirta K. Zamarytė-Sakavičienė kuruos nacionalinės teisės sistemos plėtros, politikos formavimo civilinės teisės, civilinio proceso teisės, administracinių bylų teisenos, mediacijos, teismo ekspertizės srityse klausimus.
Naujoji viceministrė yra dirbusi Laisvos visuomenės instituto direktore, vadovavo Biomedicinos etikos ir teisės institutui, yra ėjusi patarėjos pareigas Seimo kanceliarijoje, dirbo geros klinikinės praktikos inspektore Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, taip pat yra dirbusi dėstytoja Mykolo Romerio universitete.
K. Zamarytė-Sakavičienė taip pat yra viena iš prieštaringai vertinamo Sveikatos teisės instituto, kritikavusio pandemijos valdymą ir besipriešinusio masinei vakcinacijai, steigėjų.
Kritikavo ministrės užuominas apie Artimo ryšio įstatymo projekto svarstymą
TTK pirmininkas pabrėžė, kad dabar premjerei Ingai Ruginienei teks reikalauti iš Teisingumo ministerijos, jog ši parengtų partnerystės įstatymo projektą.
J. Sabatauskas priminė, jog teisingumo ministrė Rita Tamašunienė anksčiau svarstė, kad vargu, ar tos pačios lyties partnerystės įstatymo projektas Seime sulauktų palaikymo. Ministrė buvo užsiminusi apie galimybę toliau parlamente svarstyti Artimo ryšio įstatymo projektą.
Visgi, kaip akcentavo TTK pirmininkas, pastaruoju projektu KT nutarimas dėl partnerystės nebūtų įgyvendintas.
„Artimo ryšio įstatymas remiasi prievolių teise, Civilinio kodekso šeštąja knyga, kuri realiai skirta verslui. Ten apie jokį artimą ryšį nėra kalbama. Juk Konstitucinis Teismas pasakė, kad tai (vienalytės poros – ELTA) yra šeima, kad ryšys yra paremtas tų žmonių emocine būsena vienas kito atžvilgiu. Taigi, tai yra romantinis ryšys, tai nėra joks verslo ryšys, kur yra pelno, naudos siekimas. Tokių dalykų šeimoje neturėtų būti“, – dėstė J. Sabatauskas.
Premjerė: jeigu ministrė neteiks įstatymo projekto dėl partnerystės, tai bus pateikta kitaip
Šią savaitę premjerė I. Ruginienė pareiškė – jeigu Teisingumo ministerija nepateiks partnerystę reglamentuojančio įstatymo projekto, jis galėtų būti pateiktas Seimui kitu būdu.
„Aš jau ne vieną kartą sakiau, kad Konstitucinio Teismo sprendimas mus įpareigoja spręsti šitą klausimą ir tikrai labai norėčiau, kad be jokių didesnių batalijų tą klausimą mes spręstume“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė I. Ruginienė.
„Jeigu (teisingumo – ELTA) ministrė neteiks, tai bus pateikta kitaip (...). Gali bet koks Seimo narys teikti iniciatyvą šiuo klausimu (…). Mes neversime tų, kas nenori šito projekto, jo teikti, bet surasime tuos, kurie projektą pateiks“ , – pridūrė ji.
ELTA primena, kad balandį KT nusprendė, jog tai, kad Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Net keista, kaip šiais laikais politikai nesivaržo pasirodyti kvailais. Ir čia KT teisėjas? Jo duktė lesbė ar kaip jas dabar leista vadinti. Ar čia nėra interesų konflikto? Turėdamas tokią dukterį aišku, kad bus šališkas. Kaip ir jo duktė, pasiklydusi tarp lygių galimybių.
