Dabar vietiniai nusprendė varnas baidyti nuo jų kiaušinių, tačiau kranklių pusėn stojo aplinkosaugininkai.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Skambant varnų kranksėjimui Rusnės gyventojai atsibunda, leidžia dieną ir eina miegoti. Saloje apsigyveno pulkai varnų. Dalis paukščių įsikūrė kiek toliau nuo miestelio, tačiau pagrindiniai būriai lizdus susuko pačioje jo širdyje.
Vietos gyventojų paukščių dainos nedžiugina:
„Nemigos dienos, rytas be miego ir dažnai girdimas varnų gausmas. Nuo varnų šito lizdo aš gyvenu apie kilometrą, bet aš puikiai jas girdžiu. Kiekvieną rytą ir vos ne kiekvieną vakarą.“
„Nu tai pasižiūrėkite, kiek galima plauti ir ar užteks?“
„Bandė, karpė šakas, darė visokius velnius, neiškraustysi.“
Seniūnė nenuleidžia rankų
Vis tik Rusnės seniūnė nenuleidžia rankų. Moteris pasakoja, kad ankstesniais metais darbininkai ardydavo juodasparnių lizdus pakilę bokšteliu, tačiau šį kartą teko kviesti aukštalipius ir sumokėti jiems 4 000 eurų.
„Pas mus buvo labai šlapia, mes negalėjom naudotis bokštelio paslaugomis, kad išardytume lizdus. Turėjome samdytis aukštalipius, jų įkainiai dideli, tai tokie pinigai išleisti yra“, – sako Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.
Nuo kovo 1 dienos ardyti varnų lizdus draudžiama, mat šios pradeda perėti. Tarsi žinodami šią datą paukščiai nuo kovo vėl susisuko lizdus ir kranksi patenkinti. Tad seniūnė nusprendė varnas baidyti triukšmu. Tačiau dėl šventos ramybės pasiklaususi aplinkosaugininkų nuomonės, gavo raštą, kad ir gąsdinti paukščių jau negalima.
„Buvo įrašyta, kad paukščius gąsdinti draudžiama, prašome po esančiais medžiais susirinkti šakeles, kad paukščiai neturėtų iš ko lizdus sukti“, – pasakoja seniūnė.
Tad dabar ir 4000 eurų biudžete neliko ir varnos toliau laimingai kranksi bei tuštinasi ant rusniškių galvų, pravažiuojančių automobilių.
„Galbūt aš neteisingai skaitau teisės aktus. Aš negaliu sakyti. Bet tai, ką aš perskaičiau, kas aplinkos ministro išleista, kad po kovo pirmos garsinėmis priemonėmis mes juos galime baidyti“, – teigia D. Drobnienė.
Nori, kad pakenkėtų dar kelis metus
Aplinkosaugininkai sako, kad Rusnės seniūnė teisės aktus skaito teisingai, tačiau neatidžiai. Varnas baidyti galima ir po kovo pirmos dienos, tačiau tik ten, kur jos gali pakenkti žmonių saugumui. Pavyzdžiui, oro uostuose, kur kyla ir leidžiasi lėktuvai.
„Tačiau įvertinus šitą situaciją, kadangi buvome patys nuvykę į tą vietą, tai šitoj vietoj tikrai nebuvo reikalingumo tokio duoti išvadai, kad jau drastiškai reiktų imtis tokių priemonių baidant ir tokių būdu darant žalą paukščiams“, – tikina Klaipėdos Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas.
Didelės problemos čia nemato ir dalis rusniškių:
„Aik, aš čia gimiau ir man jos nemaišo. Paukštis yra paukštis. Taip. Nu kas čia gali būti?“
„Vieniem triukšmą kelia, o kitiem nekelia triukšmo. O man nemaišo jos. Nusivalai ir eini tolyn. O ką daryti? Prieš gamtą nepašokinėsi.“
Aplinkosaugininkai skaičiuoja, kad Rusnės seniūnija pernai išardė 180 lizdų, šiemet iki kovo pirmosios – 80. O tai reiškia, jog kolonija mažėja. Tad specialistai tiki, jei dar kelis metus salos gyventojai pakentės, varnų neliks tiesiog nuosekliai ardant jų lizdus.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
