Štai scena, kuri labiau tiktų Ostino Pauerso šnipų farsui nei Johno le Carré Šaltojo karo laikų siužetui.
„Aš pasakiau Maskvai, kad tu toks geras berniukas“, - sakė Rusijos GRU karinės žvalgybos tarnyboje dirbantis pulkininkas leitenantas Sergejus Solomasovas savo kontaktui slovakui Bohusui Garbarui. - Maskva nusprendė, kad tu būsi medžiotojas“.
Tačiau S. Solomasovas – Rusijos karinio atašė pavaduotojas Bratislavoje – klydo. Garbaras neturėjo galimybės medžioti. Jis buvo sumedžiotas: slovakų agentai nufilmavo susitikimą su jo kuratoriumi.
Kovo 14 dieną S. Solomasovas buvo vienas iš trijų rusų, išsiųstų iš Slovakijos „už tai, kad veikė pažeisdamas Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių“. Nors B. Garbaras – gerai bendraujantis, gundantis tinklaraštininkas – buvo nedidelis taikinys, kiti rusų užverbuotieji nebuvo: S. Solomasovo tinkle buvo ir Slovakijos pulkininkas, ir aukštas kontržvalgybos pareigūnas.
Stebėti Kremliaus šnipinėjimo veiklą Vakaruose tapo dar svarbesne užduotimi po to, kai Rusijos invazija į Ukrainą susilpnino Europos saugumo tvarką. Tačiau daugelis šalių vis dar stengiasi pavyti Maskvos slaptą veiklą savo žemėje.
„Tai, ką mes žinome apie tai, beveik neabejotinai yra ledkalnio viršūnė“, - sakė „Chatham House“ Rusijos programos vyresnysis patarėjas Keiras Gilesas. „Daugelį metų vyko tylus sąmokslas, Vakarų valstybės nenorėjo kalbėti apie Rusijos veiklą ar net jos sustabdyti“.
„Financial Times“ apklausti aštuoni tarnaujantys Europos žvalgybos pareigūnai ir diplomatai teigė, kad slaptos Rusijos operacijos Europoje plėtėsi taip sparčiai, kad bandymai juos šnipinėti sunkiai prilygo. Kai kurios šalys vis dar remiasi JAV ir Jungtinės Karalystės žvalgybos duomenimis dėl savo šalyse nustatytų vidaus priežiūros apribojimų ir išteklių trūkumo.
Šį mėnesį vykstantis agentų su diplomatine priedanga išsiuntimų kiekis rodo problemos mastą. Apie tai paskelbus Slovakijai, trys Baltijos valstybės ir Bulgarija taip pat išsiuntė apie 20 įtariamų Rusijos agentų. O Lenkija paskelbė 45 Rusijos diplomatus persona non grata, teigdama, kad jie visi naudoja diplomatinę priedangą žvalgybos darbui atlikti.
Pasak vieno aukšto rango britų vyriausybės pareigūno, kai kurios šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, yra įsitikinusios, kad gerokai sumažino Rusijos pajėgumus, o agentų skaičius Didžiojoje Britanijoje yra mažas. Tačiau kitos šalys yra labiau pažeidžiamos. Vieno Europos žvalgybos pareigūno vertinimu, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Belgijoje tebeveikia dešimtys Rusijos agentų.
Kito pašnekovo teigimu, Austrija yra „tikras slaptos Rusijos veiklos branduolys“. Pasak vieno Vienoje įsikūrusio Europos diplomato, jos BVT žvalgybos tarnyba laikoma tokia susikompromitavusia, kad kurį laiką buvo atribota nuo informacijos, kuria dalijosi Europos žvalgybos tarnybos. Diplomatas pridūrė, kad šalies gynybos ministerija yra „praktiškai GRU departamentas“.
Austrijos kanceliarijos pareigūnas sakė negalįs komentuoti anoniminių kaltinimų, tačiau nurodė, kad dabartinė vyriausybė vykdo plataus masto reformą savo tarnybose.
„Mes matome, kaip Europos vyriausybės pradeda suprasti, kas vyksta“, - sakė K. Gilesas. „Demokratijos negali apsiginti nuo grėsmių, apie kurias nežino dauguma jų gyventojų“.
Pastaruoju metu į viešumą patekusios bylos atskleidžia Rusijos interesų ir laimėjimų galimybes ir mastą.
2017 m. Rusija turėjo agentą, dirbusį artimu tuometinio Prancūzijos gynybos ministro, dabar užsienio reikalų ministro Jeano-Yveso Le Driano patarėju, pernai interviu sakė buvęs Prancūzijos šnipų vadas Bernardas Bajolet.
2020 m. liepą Danijos valdžia atskleidė Rusijos bandymus pavogti energetikos technologijas. Tų pačių metų rugpjūtį Prancūzijos pulkininkas leitenantas, dirbantis NATO jūrų vadovybėje Neapolyje, buvo suimtas už įslaptintos NATO informacijos perdavimą Rusijos karinei žvalgybai GRU. Gruodį Nyderlandų valdžia išsiuntė du Rusijos slaptuosius agentus už bandymą iš olandų kompanijų pavogti dirbtinio intelekto ir nanotechnologijas.
2021 m. kovą Bulgarija suėmė šešis savo piliečius, įskaitant gynybos ministerijos darbuotojus ir buvusį karinės žvalgybos vadovą Ivaną Ilievą, už tai, kad pardavė GRU paslaptis už 3000 dolerių. I. Ilievas ir kiti kaltinamieji sulaikyti, laukia teismo. Vėliau tą mėnesį Italijos valdžia sučiupo jūrų laivyno kapitoną Walterį Biotą, kuris GRU už 5000 dolerių pardavinėjo kariuomenės paslaptis. W. Bioto teismas prasidėjo praėjusią savaitę. Jis dar nėra pateikęs savo paaiškinimo.
2021 m. birželį Vokietijos valdžia suėmė rusų mokslininką „Ilnur N“ už aeronautikos paslapčių ir raketų technologijų vagystes iš tyrimų centrų Augsburge. Jo teismas tęsiasi. Rugsėjį jie suėmė Vokietijos parlamento apsaugos darbuotoją, pardavusį GRU detaliuosius pastato ir jo sistemų planus.
Trijose pagrindinėse Rusijoje žvalgybos tarnybose dirba apie 400 000 žmonių. Pagrindinis Gynybos ministerijos „direktoratas“, GU, plačiai žinomas kaip trumpinys GRU, plačiai domisi NATO reikalais ir karinėmis technologijomis, taip pat užsiima sabotažu.
FSB daugiausia dėmesio skiria žvalgybai viduje, tačiau jos „penktoji valdyba“ renka informaciją ir užsienyje iš Rusijai artimiausių valstybių, įskaitant Ukrainą. SVR pavesta rinkti tik užsienio žvalgybinę informaciją.
Vakarų pareigūnai teigia, kad Europoje paprastai dirba trijų tipų rusų agentai: agentai, dirbantys po oficialia priedanga, einantys tokias pareigas kaip gynybos atašė ar panašiai, nedeklaruoti agentai, kuriuos galima užmaskuoti kaip prekybos delegacijos atstovus, ir nelegalai, tai yra miegantys agentai, dirbantys labai slaptai ir neturintys oficialios priedangos.
Sekti slaptą Rusijos veiklą yra didžiulis iššūkis net ir žinant taikinius.
„Reikia labai koordinuotos užsienio ir vidaus žvalgybos veiklos, kad būtų galima užkirsti kelią šiai veiklai“, - sakė Berlyne įsikūrusio analitinio centro „European Council for Foreign Relations“ analitikas Gustavas Gresselis. - Daugelis saugumo biurokratų Europoje tiesiog nėra tam pasiruošę “.
Tačiau agentų išsiuntimai ar Rusijos tinklų sunaikinimas yra tik viena iš priemonių. Pasak kito pareigūno, didesnė nauda, kai gebama įtikinti agentus pakeisti puses arba jie sąmoningai neteisingai informuojami.
„Dažniausiai geriausia gynyba yra puolimas, ypač tada, kai situacija tampa tokia bjauri, kaip yra dabar“, - sakė vienas Europos saugumo pareigūnas.
