Nors parduotuvių atstovai apie ir Rusijoje parduodamų prekių ženklų pardavimų pokyčius po karo pradžios Ukrainoje daugžodžiauti nenori, kalbinti pirkėjai dalijosi į dvi grupes: vieniems svarbiausia prekės kaina, kiti – dalies asortimento atsisako iš principo.
Lietuvoje dingo rusiškos, baltarusiškos kilmės prekės
„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sako, kad prekybos tinklas „Maxima“ su Ukraina solidarizavosi vos tik prasidėjus karui ir iš prekybos buvo išimtos rusiškos ir baltarusiškos kilmės prekes.
„Tuo metu rusiškos kilmės prekių pardavimai sudarė apie 0,8 proc. visų pardavimų, o baltarusiškų – 0,5 proc.“, – teigia E. Dapkienė.
„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė priduria, kad buvo atsisakyta prekiauti ir tarptautinių įmonių, tokių kaip, „Unilever“, „Nestle“ bei kita produkcija, kuri yra gaminama Rusijoje ar Baltarusijoje esančiose gamyklose.
„Be išlygų laikomės visų Lietuvos valdžios institucijų sprendimų ir rekomendacijų. Reguliariai tikriname sąrašą juridinių asmenų, įtrauktų į ES sankcijų paketą, ir nebendradarbiaujame su sankcijų sąraše esančiais tiekėjais. Savo poziciją esame išsakę ir verslo partneriams, nuolat su jais palaikome ryšį ir aptariame abiejų pusių sprendimus“, – pabrėžia E. Dapkienė.
„Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė teigia, kad „Rimi“ parduotuvių tinklas nuo karo pradžios Ukrainoje iš prekybos išėmė 414 pavadinimų Rusijos ir Baltarusijos įmonių gaminamus produktus. Taip pat į šio tinklo parduotuves nebetiekiami 67 pavadinimų produktai, kuriuos tarptautinės bendrovės gamino Rusijoje ar Baltarusijoje esančiose gamyklose.
„Su kiekvienu iš šių tiekėjų susitarta, kad prekės bus tiekiamos tik iš Europos Sąjungoje esančių gamyklų. Orientuojamės į Europos Sąjungos sankcijas, užtikriname, kad prekyboje nebūtų Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintų prekių“, – sako G. Šerėnienė.
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė teigia, kad prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, prekybos tinklas „Iki“ be išimties atsisakė visų rusiškų ir baltarusiškų prekių.
„Prekėmis, kurios pagamintos Baltarusijoje ir Rusijoje, neprekiaujame iki šiol ir neketiname to daryti, nepasikeitus situacijai, – tvirtino V. Budrienė. – Tiek baltarusiškos, tiek rusiškos prekės bei prekės, kurių gamybos bendrovėms buvo pritaikytos sankcijos, sudarė nedidelę dalį viso asortimento, iki 10 proc.“
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė pabrėžia, kad iki karo „Iki“ parduotuvių tinklas tokių prekių, kurios gaminamos Rusijoje ar Baltarusijoje, tiesiogiai iš ten nepirko, tik per didmenininkus.
„Prekių kategorijos, kurias išėmėme iš parduotuvių lentynos, tai alkoholiniai gėrimai (daugiausia degtinė), arbata, žuvies produktai, vanduo“, – teigia V. Budrienė.
„Norfa“ prekybos tinklo atstovas spaudai Darius Ryliškis teigia, kad nors karas Ukrainoje ženkliai nepaveikė parduotuvių asortimento, tačiau apsunkino kai kurių prekių gavimą.
„Prekės iš rytų sudarė iki 1 proc. viso asortimento“, – sako D. Ryliškis.
Anot prekybos tinklo „Norfa“ atstovo spaudai, prekės, kurių neliko parduotuvių lentynose, daugiausia buvo saldainiai, saulėgrąžų aliejus, soda ir alkoholiniai gėrimai.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė teigia didelių pokyčių parduotuvių asortimente nepastebėję: „Rusiškų ar baltarusiškų prekių esame turėję tik specialių pasiūlymų metu, nedideliais kiekiais, todėl didelių pokyčių asortimente tai nepadarė.“
Sako nuolaidas taikantys nepriklausomai nuo gamintojų
Prekybininkų buvo pasiteirauta, ar prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje jie stengėsi rusiškas ir baltarusiškas prekes parduoti greičiau, pavyzdžiui, ar taikė akcijas.
Anot „Rimi“ atstovės, prekybos rodikliams įtakos turi daugelis veiksnių, kurių tarpusavyje atskirti nėra galimybės.
„Tai sezoniškumas, reklamos veiksmai, valstybės reguliavimai (pvz., galimybių pasų įvedimas, ribojantis pirkėjų srautus parduotuvėse), įvairios visuomenės aktualijos ir kt.“, – sako G. Šerėnienė.
Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė pabrėžia, kad kiekvienas prekybos tinklas rinkodaros strategiją dėliojasi remiantis savo prioritetais.
„Rusijos ir Baltarusijos šalių kilmės produktai, kuriuos prasidėjus karui išėmėme iš prekybos „Rimi“ tinkle, buvo perduoti „Maisto banko“ atsakomybėn. Šių produktų vertė siekė šimtus tūkstančių eurų. Prekių išpardavimą taikėme visiškai minimaliai“, – teigia G. Šerėnienė.
E. Dapkienės teigimu, „Maximos“ parduotuvių tinklas palieka teisę savo pirkėjams patiems rinktis, kokias prekes jie nori įsigyti.
„Mes, kaip prekybininkai, alternatyvių pasirinkimų pirkėjams visada pasiūlysime. Savo parduotuvių tinkle kas savaitę, atsižvelgdami į sezoną, pateikiame daug naujų patrauklių kainų pasiūlymų. Nuolaidos taikomos reguliariai, nepriklausomai nuo gamintojo“, – sako „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai, paklaustas, ar parduotuvės koregavo rinkodaros strategiją tiems prekių ženklams, kurie turi sąsajų su Rusija, trumpai atsakė: „Ne, nieko nekeitė.“
Pasak D. Ryliškio, „Norfa“ parduotuvių tinklas nepastebėjo ir pasikeitusių pirkėjų įpročių. Jis teigia, kad minėtų prekių ženklų pardavimų rodikliai nekito.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene apie prekių ženklų, turinčių ryšių su Rusija, pardavimų rodiklius komentuoti atsisakė.
„Pardavimų tendencijų ir strategijų nekomentuojame“, – sako L. Skersytė.
Ne visi pirkėjai nori atsisakyti pigesnių prekių
Štai vilnietė Lina teigia, kad nors pati nelabai aktyviai domisi Rusijos karo Ukrainoje tema, tačiau apie kai kurių prekių ženklų sąsajas su Rusija teko girdėti. Kalbinta pirkėja sako, kad gamintojų, kurie dirba su Rusija ir Baltarusija, prekių stengiasi nepirkti, bet ne visada yra pateikta užtektinai informacijos: „Šios produkcijos nebeperku, tačiau buvo atvejų, kai pirkdavau jau karo metu, o tik vėliau sužinojau apie jų prekybą Rusijoje.“
Vilnietis Vidmantas atvirauja, kad tuo visiškai nesidomi ir prekes renkasi pagal kainą, o ne prekės ženklą.
„Aš tai apskritai nežinau apie tuos prekės ženklus, nesidomiu tuo. Jeigu iš produktų kažką perku, tai dažniausiai nežiūriu, iš kur tos prekes, svarbiausia, kad kaina būtų atitinkama. Ir aišku, kad produktas būtų geras“, – sako kalbintas vilnietis.
Kita kalbinta pirkėja teigia girdėjusi apie tokius produktus iš socialinių tinklų bei žiniasklaidos, tačiau atsisakyti jų nesvarsto.
„Aš tai perku, man nėra didelio skirtumo ir šiaip neatkreipiu į tai dėmesio“, – sako pirkėja Evelina.
Dar viena pirkėja tikino žinanti tik apie „Vičiūnų grupės“ sąsajas su Rusija: „Žinau, kad „Viči“ yra Rusijoje ir neperku tokių prekių iš principo.“
Pirkėja Evelina sako prieš kurį laiką pastebėjusi didesnes nuolaidas tam tikrų prekių ženklų produktams, kurie vis dar tiekiami į šalį agresorę.
„Kai pirmas bumas prasidėjo, tai tikrai pastebėjau didesnes akcijas, o dabar kažkaip nepatraukia akies. Sakyčiau, kad dabar kaip buvo įprastai taip ir liko tos kainos ar nuolaidos“, – pasakoja mergina.
Kalbinta vilnietė Lina teigia, kad išaugusių nuolaidų nepastebėjo, tačiau reklamos kiekis tam tikroms prekėms patraukė jos dėmesį.
Teksto autorė: praktiką atliekanti žurnalistė Sniežana Juckevič.
