Jo įmonė „Travers“, padedanti žmonėms rasti tinkamus sporto trenerius, turėjo puikų žiemos sezoną: užsiregistravo apie 150 slidinėjimo ir snieglenčių instruktorių bei tūkstančiai žmonių, norinčių patobulinti savo įgūdžius kalnuose. Taip jis rašė tinklapyje, skirtame technologijų ir rizikos kapitalo naujienoms.
Pasak vyro, šis projektas, analogiškas tokioms programėlėms kaip „SkiBro”, pradėjo atrodyti ekonomiškai perspektyvus ir jis ruošėsi ieškoti investicijų verslo plėtrai. Bet vasario 24 dieną įvykusi Rusijos invazija Ukrainoje viską pakeitė.
Vakarų vyriausybės už neišprovokuotą karą prieš Ukrainą įvedė Rusijai griežtas sankcijas ir užsienio įmonės pradėjo trauktis iš šalies, todėl ekonomika pradėjo važiuoti žemyn, o investuoti technologijų srityje nebeatrodė patrauklu. Po trijų dienų S. Krupnikas užšaldė savo projektą, o kovo 9 dieną, gimtinėje matydamas slogią ateitį, jis išskrido į Turkiją.
„Įsivaizduokite dešimt metų sunkaus darbo Rusijoje ir tokį pat darbą bet kurioje išsivysčiusioje šalyje. Kokiu atveju jums būtų geriau? Nenoriu bėgti vietoje. Kito dešimtmečio Rusijoje nepraleisiu”,- rašė jis, papildydamas, kad minčių apie emigraciją turėjo jau seniau dėl prasto šalies investicinio klimato ir žodžio laisvės stokos.
S. Krupnikas yra tik vienas iš dešimčių tūkstančių rusų technologijų darbuotojų ir verslininkų, kurie nuo karo pradžios paliko savo gimtinę. Emigrantų skaičiai auga ir, ekspertų nuomone, tai ali turėti rimtų pasekmių ilgalaikiam Rusijos ekonominiam augimui ir kibernetiniam saugumui.
Artyomas Saprykinas, 28-erių programinės įrangos kūrėjas iš Ufos, Baškirijos regiono, esančio šalia Volgos, sostinės, kovo 15 dieną išskrido į Armėniją, sekdamas daugelio draugų pavyzdžiu. Apie tai jis pasakojo Radio Free Europe/Radio Liberty kanalui „Idel.Realities”.
„Nebemačiau savo perspektyvų Rusijoje. Su tokiomis sankcijomis (Vakarai) įkalė vinį Rusijos IT industrijos karste”,– sakė A. Sarypkinas. – „Ji nesivystys, o stovės vietoje”.
Kai kurios ES, JAV ir kitų valstybių sankcijos yra nukreiptos prieš Rusijos bankus ir aukštųjų technologijų pramonę. Tai apima ir mikroprocesorių, kurie yra būtini kompiuteriams, eksporto draudimą.
Nuo tarpu pagrindinės technologijų įmonės, tokios kaip „Apple“, „Samsung“, „Microsoft“, „Oracle“ ir „Cisco“, kurių prekės ir paslaugos yra būtinos technologijų sektoriui, paskelbė atšaukiančios arba sustabdančios veiklą šalyje.
100 tūkstančių kitą mėnesį?
Nuo vasario pabaigos iš šalies išvyko nuo 50 000 iki 70 000 technologijų srities darbuotojų, kovo 22 dieną vykusiame parlamento posėdyje, skirtame padėti IT pramonei atlaikyti karo ir sankcijų sukeltą ekonominę krizę, sakė Rusijos elektroninių ryšių asociacijos vadovas Sergei Plugotarenka.
Jis perspėjo, kad kitą mėnesį „antrąja banga“ gali išvykti net 100 000 IT specialistų.
Kaip teigiama 2020 m. rugsėjį Maskvoje įsikūrusios Kompiuterių ir informacinių technologijų įmonių asociacijos (ACITC) paskelbtoje ataskaitoje, Rusijoje dirbo apie 1,8 mln. IT darbuotojų, tokių kaip programuotojai ir kibernetinio saugumo specialistai.
Pasak ACITC, Rusijoje, kaip ir daugelyje išsivysčiusių šalių, plečiantis penktos kartos mobiliosioms technologijoms ir prie interneto prijungiant daugiau įrenginių, o dirbtiniam intelektui vis labiau plintant, didėja IT specialistų poreikis.
Vašingtone įsikūrusio Tarptautinio finansų instituto vyriausiojo ekonomisto pavaduotoja Elina Ribakova šio mėnesio pradžioje pranešime teigė, kad didelė išsilavinusių rusų, tarp jų ir IT specialistų, emigracija turės ilgalaikį poveikį šalies ekonomikos augimui.
„Šis „protų nutekėjimas“ yra viena iš priežasčių, kodėl manome, kad (Rusijos) produktyvumas ir galimas produkcijos augimas kris žemiau ir taip žemo lygio”,- teigė ji.
Yra ženklų, kad vyriausybė nerimauja dėl „protų nutekėjimo“.
V. Putinas ėmėsi kelių ekonominių priemonių, tarp kurių yra trejų metų mokesčių atostogos ir subsidijuojamos paskolos IT bendrovėms. Jis taip pat patvirtino subsidijuojamas hipotekas IT darbuotojams ir suteikė galimybę atsisakyti kariuomenės tarnybos visiems projektinio amžiaus technologijų ekspertams.
Tuo tarpu su Kremliumi siejamo verslininko Jevgenijaus Prigožino kontroliuojama bendrovė „Konkord“, kuri, kaip manoma, vadovavo liūdnai pagarsėjusiam „trolių ūkiui“ Sankt Peterburge, kaip pranešama, paragino apriboti IT talento emigraciją, kad būtų apsaugoti Rusijos „strateginiai interesai“.
Kaip pranešė Rusijos žiniasklaida, vėliau panaikintame socialiniame pranešime „Konkord“ teigė siūlantis teisės aktus, pagal kuriuos IT darbuotojai prieš išvykdami iš šalies turėtų gauti Federalinės saugumo tarnybos (FSB) leidimą. Toks žingsnis sugrąžintų į SSRS laikus, kai emigracija ir kelionės į užsienį buvo smarkiai apribotos.
Manoma, kad išvykimas ne tik padarys poveikį ekonomikai, kurios ateitį smarkiai aptemdė prezidento Vladimiro Putino sprendimas pradėti didelio masto invaziją į Ukrainą, bet ir pakenks Rusijos kibernetinės gynybos pajėgumams.
„Technologijų darbuotojų nutekėjimas iš Rusijos yra katastrofa ekonomikai ir pakenks Rusijos kibernetinės gynybos pajėgumams“, – sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro ekspertas Jamesas Lewisas. „Kibernetinės erdvės apsaugą užtikrinančių žmonių trūkumas yra problema visur, o dėl nutekėjimo Rusija atsiduria blogoje padėtyje“.
L. Lewisas sakė, kad išvykimai nesumažins iš Rusijos sklindančių elektroninių nusikaltimų ir neturės įtakos Rusijos gebėjimui vykdyti valstybės remiamas kibernetines atakas, kurios tapo pagrindiniu Vakarų rūpesčiu, nes šioje veikloje dalyvaujantys žmonės negali išvykti iš šalies „nerizikuodami būti suimti“.
Dirba iš kaimyninių valstybių
Kol kai kurie žmonės, kaip kad S. Krupnikas, patys palieka valstybę, siekdami pabėgti nuo sankcijų ir autokratinės valstybės įtakos įtakos jų gyvenimams, daugelis dirbančiųjų Vakarų įmonėse sulaukia pasiūlymų persikelti į kitas valstybes.
Per pastaruosius du dešimtmečius vis daugiau Vakarų įmonių pasitelkia talentus iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos, nes jie prieinami už mažesnę kainą nei JAV ar Europoje.
Ekspertų teigimu, Rusijos regionuose įsikūręs aukšto lygio IT specialistas greičiausiai uždirba tik apie trečdalį ar ketvirtadalį tos pačios kvalifikacijos žmogaus atlyginimo Jungtinėse Valstijose.
Tyrimų įmonė „Gartner“ teigė, kad Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje gali būti net 250 tūkst. IT specialistų, kurie dirba konsultacinėse ar užsakomųjų paslaugų įmonėse, aptarnaujančiose klientus už buvusių sovietinių šalių ribų.
JAV įsikūrusios technologijų kompanijos, tokios kaip „EPAM“ ir „Data Art“, kurias įkūrė imigrantai iš Baltarusijos ir Rusijos, pasikliovė IT darbuotojais regione, kad galėtų plėsti savo verslą JAV ir visame pasaulyje.
Pensilvanijoje įsikūrusi programinės įrangos inžinerijos įmonė „EPAM“ prieš karą Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje turėjo daugiau nei 30 000 IT darbuotojų.
Su Radio Free Europe/Radio Liberty anonimiškai kalbėjęs bendrovės atstovas teigė, kad „EPAM” prašo Rusijoje įsikūrusių darbuotojų persikelti, o kai kurie vyksta į Sakartvelą ir Armėniją.
Kovo 4 dienos pareiškime „EPAM” pareiškė nutraukianti paslaugas Rusijos kompanijoms, tačiau tiesiogiai nekomentavo Rusijos darbuotojų likimo, teigdama, kad „spartina darbuotojų paiešką“ Vidurio ir Rytų Europoje, Lotynų Amerikoje ir Indijoje.
Niujorke įsikūrusi „DataArt”, turinti biurus mažiausiai keturiuose Rusijos miestuose, pareiškė sustabdžiusi visas investicijas, įdarbinimą ir verslo plėtrą šalyje ir įvykdysianti visus įsipareigojimus darbuotojams ir klientams.
„Dataart” tinklalapyje nebėra Rusijos biurų. Bendrovės atstovė spaudai Anni Tabagua neatsakė į elektroninius laiškus ir nekomentavo, ar Rusijos darbuotojai bus perkelti į užsienį, nors kai kurių įmonės darbuotojų iš Rusijos socialinės žiniasklaidos ataskaitos rodo, kad jie dabar dirba iš kitų šalių.
Kovo 21 d. „DataArt” pranešė atidariusi naują biurą Serbijoje, kuris pradės veikti kitą mėnesį; šiuo metu biure dirba 40 darbuotojų, o per artimiausius kelis mėnesius jų skaičius išaugs daugiau nei dvigubai iki 100. Serbija buvo populiari Rusijos IT darbuotojų vieta dėl šiltų Belgrado ryšių su Maskva.
Pagal darbo skelbimus „DataArt” taip pat ieško IT specialistų Sakartvele ir Armėnijoje.
Šios dvi Pietų Kaukazo valstybės, kartu su netoliese esančia Turkija, buvo populiarios iš savo šalies bėgantiems rusų technologijų darbuotojams, Radio Free Europe/Radio Liberaty sakė IT verslininkas ir tinklaraštininkas iš Sankt Peterburgo Nikolajus Shevchikas, sukūręs „Telegram“ kanalą „Udalyonka i Relokatsia“ apie nuotolinį darbą ir perkėlimą.
Pasak jo, šiose šalyse palyginti mažos pragyvenimo išlaidos, supaprastintas vizų režimus bei reguliarūs skrydžiai į Rusiją. Rusai be vizos Sakartvele gali gyventi vienerius metus, Armėnijoje - šešis mėnesius, Turkijoje - du mėnesius. Sakartvele ir Armėnijoje, kurios yra buvusios sovietinės respublikos, rusiškai kalba nemažai žmonių, Stambule irgi.
N. Shevchikas „Telegram“ kanalą sukūrė vasario 28 dieną, praėjus keturioms dienoms po invazijos, kad padėtų rusų, baltarusių ir ukrainiečių IT darbuotojams rasti darbą užsienyje arba nuotoliniu būdu dirbti šalyse, mokančiose eurais ar doleriais.
Kanalas jau turi daugiau nei 40 000 dalyvių ir yra vienas iš daugelio kanalų, įkurtų nuo vasario 24 dienos, skirtų Rusijos emigrantams.
Armėnijos ekonomikos ministras Vahanas Kerobianas kovo 1 dieną pareiškė, kad „apie tuzinas“ Rusijos kompanijų, daugiausia susijusių su technologijų sektoriumi, persikėlė į šalį, kad išvengtų JAV ir Europos sankcijų.
Sakartvelo pareigūnai taip pat sakė, kad per pastarąjį mėnesį tūkstančiai rusų, tarp jų ir daugelis technologijų darbuotojų, persikėlė į jų šalį.
Sankt Peterburge gyvenusi Tatarstano regiono technologijų darbuotoja Venera kovo pradžioje Radio Free Europe/Radio Liberty sakė, kad ketina persikelti į Sakartvelą „todėl, kad tai lengviausias kelias palikti Rusiją, patiriant minimalius nuostolius“.
„Paskutinis lašas”
Venera, kuri prašė neviešinti pavardės dėl galimų neigiamų pasekmių, sakė, kad ji su šeima jau dešimtmetį kalbėjo apie išvykimą iš Rusijos, o „invazija į Ukrainą ir sankcijos buvo paskutinis lašas“.
Daugelis rusų, taip pat ukrainiečių ir baltarusių, kurie dirba IT srityje, keliasi ir į Izraelį, kuriame išvystytas technologijų sektorius ir gyvena daug rusakalbių.
Maskvoje gimusi Izraelio pilietė Sofija Tupolyev-Luz, Tel Avive dirba programinės įrangos kompanijų ryšių su investuotojais ir komunikacijos srityje. Ji sakė gavusi žinutes iš kelių pažįstamų Rusijoje ir Ukrainoje netrukus po invazijos, kuriose jie rašė, kad nusprendė persikelti į Izraelį.
Supratusi, kad tai daugiau nei juokelis, ji netrukus įkūrė ne pelno siekiančią iniciatyvą „Reboot Startup Nation“, padedančią iš regiono bėgantiems IT darbuotojams surasti darbus Izraelio technologijų kompanijose, kurioms reikia technologijų specialistų. Pasak vietos dienraščio „Globes“, Izraelyje „nuolat“ trūksta technologijų darbuotojų, kurių šiuo metu yra 15 000.
Per pirmąsias keturias karo savaites į Izraelį atvyko daugiau nei 11 000 rusų imigrantų, o nuo to laiko kasdien atvyksta tūkstančiai žmonių.
S. Tupolyev-Luz sakė, kad nuo to laiko, kai prieš kelias savaites pradėjo „Reboot“, iš regiono technologijų darbuotojų gavo daugiau nei 600 darbo prašymų ir juos bando suvesti su daugiau nei 130 Izraelio kompanijų, pareiškusių norą samdyti bėgančius asmenis.
Rusijos kompanijos taip pat perkelia darbuotojus į Izraelį. „Globes“ pranešė, kad „Yandex“, kartais vadinama Rusijos „Google“, svarsto galimybę dalį savo darbuotojų perkelti į Izraelį, kur turi biurą.
S. Tupolyev-Luz sakė, kad viena Rusijos kompanija perkėlė visą savo personalą į Izraelį ir Armėniją.
N. Shevchikas teigė tikintis, kad daugelis Rusijos IT darbuotojų, kurie greitai išvyko, grįš „kai viskas nurims“. Kalbant apie save, jis planuoja išvykti iš Rusijos ilgam laikui arba visam, kai tik su savo mergina sutvarkys visus dokumentus.
Tuo tarpu S. Krupnikas teigė, kad tikisi susirasti darbą JAV arba Europoje. Jei tai nepavyks, jis sieks leidimo gyventi Turkijoje.
