Migracijos departamentas papasakojo, kaip atrodo klausimynas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kurie nori patekti į Lietuvą.
„Klausimai yra paprasti apie darbovietę, apie jų gyvenimo sąlygas Rusijoje, apie tarnybą vingiuotose struktūrose, apie požiūrį į karą. Iš principo, čia yra beveik tas pats, ko pasieniečiai teiravosi Rusų, kai pasienyje buvo paduotas klausimynas.
Klausiama jų gyvenimiškoji patirtis, vadinkime taip – darbovietė, išsilavinimas. Tarnyba ginkluotose struktūrose, požiūris į dabar vykstantį karą Ukrainoje“, – pasakojo migracijos departamento atstovas spaudai.
V. Denisenko: „Turi teisę rinkti tam tikrą informaciją apie žmones“
Apie klausimyną tv3.lt portalui pakomentavo Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas Viktoras Denisenko, kuris teigia, jog į šį sudarytą klausimyną reiktų žiūrėti, kaip į Lietuvos bandymą geriau sukontroliuoti, kas atvyksta į valstybės vidų.
„Asmeniškai nematau klausimuose nieko ypatingo. Lietuva, kaip valstybė turi teisę rinkti tam tikrą informaciją apie žmones, kurie atvyksta. Vėlgi, suprantama, kad apie visa tai mes kalbame geopolitinės situacijos kontekste. Rusija vykdo atvirą karą prieš Ukrainą ir Baltarusiją, kuri iš esmės yra Rusijos sąjungininkė, kuri galbūt tiesiogiai ir nedalyvauja konflikte, bet leidžia Rusijai veikti ir iš Baltarusijos teritorijos.
Aš sakyčiau, į visa tai mes turėtume žiūrėti, kaip į Lietuvos reakciją ir tam tikrą bandymą geriau kontroliuoti, kas atvyksta pas mus iš tų valstybių“, – sakė jis.
V. Denisenko pabrėžia, kad Rusijos piliečiai nelabai gali atvykti į Lietuvą, išskyrus tam tikras kategorijas. Atsižvelgiant į tai, pasak docento, žmogus, kuriam nėra ko slėpti, ko gero neturėtų bijoti ir klausimų, nebent pritaria Kremliaus politikai arba Maskvos.
„Jeigu žmogus yra labai didelis Putino gerbėjas, agresijos prieš Ukrainą gerbėjas, kam jam į tuos Vakarus, kuriuos Kremlius skelbia, kaip priešiškus ir supuvusius? Žmogus, kuriam nėra ko slėpti, ko gero ir tų klausimų neturėtų bijoti“, – kalbėjo V. Denisenko.
Išskirtas dar vienas faktas, kokia galėtų būti visuomenės reakcija į Migracijos departamento sudarytą klausimyną.
„Manau, kad Lietuvos visuomenei, iš esmės, nei šilta, nei šalta dėl tų klausimų, ar jie bus uždavinėjami užsieniečiams, kurie siekia čia atvykti.
Įmanomi kokie nors atvejai, kai vienas arba kitas žmogus gali piktintis, jei klausinės kokį nors giminaitį. Bet aš nemanau, kad tas pasipiktinimas arba kažkokia reakcija būtų tokia didelė arba stipriai matoma, nes vėlgi galbūt dalis žmonių pasidžiaugs, kad įvedama savotiškai didesnė kontrolė, bet, nemanau, kad tai gali turėti kokį nors reikšmingą poveikį“, – dalinosi mintimis docentas.
