Paskutinis toks vaizdo skambutis vyko liepos 4 dieną. Tiesa, tuomet kalbėtis trukdė blogas ryšys.
„Jis sakė: „Gerai, paskambinsiu tau penktadienį.“ Jis padėjo ragelį, tačiau penktadienį nebepaskambino“, – Radio Free Europe/Radio Liberty pasakojo Marina Gorodilova.
Iš pradžių Marina nejautė nerimo. Bet po dviejų dienų moteriai paskambino draugė – kito tame pačiame kalėjime bausmę atliekančio kalinio motina. Marinos draugė pasakė, kad jos sūnus, 44-erių Jevgenijus Jeremenko, mūšio metu buvo nukautas Ukrainoje.
„Dvi dienas buvau šoko būsenos. Nežinojau, ką daryti“, – pasakojo Marina.
Atsigavusi po šio sukrėtimo, Marina pradėjo siųsti laiškus Rusijos tyrimų komitetui, kalėjimui, regioninės pataisos sistemos pareigūnams ir prokurorams, bandydama išsiaiškinti, kur yra jos sūnus, 30-metis Dmitrijus, kuris anksčiau yra tarnavęs Rusijos kariuomenėje. Šių laiškų kopijas gavo ir „North.Realities“ – regioninis Radio Free Europe/Radio Europe Rusijos tarnybos leidinys.
„Prašiau jų atlikti tyrimą. Rašiau tiesiai šviesiai: įtariu, kad mano sūnus yra laikomas rūsyje, siekiant priversti jį pasirašyti kontraktą dėl jo dislokavimo Ukrainoje. Rašiau jiems apie Jeremenko, kad jis kalėjo tame pačiame kalėjime kaip ir mano sūnus, o tuomet žuvo Ukrainoje“, – aiškino Marina.
Dmitry Gorodilov called his mother twice a week from a prison, last time on July 4
— Mikhail Khodorkovsky (English) (@mbk_center) September 5, 2022
“My child won’t sign up to kill people in Ukraine in exchange for his own freedom. That I know for sure. Maybe they are torturing him there? I don’t know.I just know my son”https://t.co/5GG3eMvuDr
Pajėgų stiprinimas
M. Gorodilovos sūnaus paieška Rusijos pataisos namų sistemoje prasidėjo po daugybės nepriklausomų Rusijos žiniasklaidos priemonių ir žmogaus teisių aktyvistų pranešimų, kad Rusijos saugumo pareigūnai ir privačios karinės kompanijos aktyviai verbuoja kalinius kautis Ukrainoje, kai vasario 24 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo invaziją į šią kaimyninę šalį.
Kalinių artimieji dar liepos mėnesį nepriklausomam portalui „IStories“ pasakojo, kad kaliniai yra kviečiami prisijungti prie liūdnai pagarsėjusios privačios karinės grupuotės „Vagner“, kuriai, kaip manoma, vadovauja artimas V. Putino bendražygis, verslininkas Jevgenijus Prigožinas.
Kaip rugsėjo 1 dieną pranešė „Vot Tak“ interneto televizija, Rusijos pietiniame Rostovo regione, Bataisko mieste įsikūrusios pataisos kolonijos kaliniai žurnalistams pasakojo, kad į šį kalėjimą sraigtasparniu neseniai buvo atvykęs pats J. Prigožinas, kuris susitiko su visais kaliniais įstaigos centrinėje aikštėje.
Atrodo, kad kalinių kvietimas kariauti yra platesnės Rusijos kampanijos dalis, kuria siekiama rasti vyrų, galinčių papildyti Ukrainoje kovojančių Rusijos karių gretas. Kaip žinia, rusai patyrė nemažai nuostolių dėl aršesnio, nei buvo tikėtasi, Kyjivo pajėgų gynimosi.
„Daugybė artimųjų istorijų ir pranešimų žiniasklaidoje, deja, situacijos negerina“, – „North Realities“ sakė Vladimiras Osečkinas, žmogaus teisių grupės „Gullagu.net“ vadovas. Ši grupė stebi kalinių padėtį šalyje.
V. Osečkino grupė reguliariai skelbia pranešimus iš skirtingų Rusijos regionų, kuriuose kaliniai arba jų giminaičiai pranešė apie tariamus bandymus suvilioti kalinius kautis Ukrainoje.
„Jis nepasirašytų žmonių žudymui Ukrainoje“
Pareigūnams neatsakius į užklausas dėl jos sūnaus likimo Petrozavodsko pataisos namų kolonijoje nr. 9, Marina du kartus – rugpjūčio 20 d. ir rugpjūčio 29 d. – buvo ten nuvykusi, bandydama susitikti.
„Jie manęs neįleido. Jie sakė: „Jį nubaudė.“ Manau, kad jis dabar kali vienutėje“, – „North. Realities“ pasakojo Marina.
Marinos padėtis labai panaši į jos draugės, pensininkės iš Petrozavodsko Tatjanos Kotenjevos patirtį. Jos sūnus, Jevgenijus Jeremenko, kalėjo tame pačiame kalėjime kaip ir Marinos sūnus, o vėliau pranešta, kad buvo nukautas Ukrainoje.
T. Kotenjeva portalui „MediaZona“ pasakojo, kad ji kelias savaites negalėjo susisiekti su savo sūnumi, kai jai paskambino kalėjimo darbuotojas ir pranešė, jog sūnus atlieka bausmę. Birželio viduryje ji sulaukė Jevgenijaus skambučio, kurio metu jis pasakė savo motinai, kad jį perkelia į kitą kalėjimą.
T. Kotenjeva teigė, kad rugpjūčio 14 d. į jos namus atvyko du nepažįstami asmenys ir pranešė, kad jos sūnus liepos 24 d. žuvo Ukrainoje. Jo kūnas buvo pargabentas į Petrozavodską ir po keturių dienų palaidotas.
„North. Realities“ kreipėsi į federalinės kalėjimų tarnybos Karelijos regioninį skyrių, regiono prokurorus, regiono žmogaus teisių ombudsmenę Larisą Boičenko ir Rusijos federalinės vyriausybės teisių ombudsmenę Tatjaną Moskalkovą, prašydami pakomentuoti D. Gorodilovo ir J. Jeremenko atvejus.
Iki šios publikacijos paskelbimo į užklausimą atsakė tik L. Boičenko. Ji teigė negavusi jokių nusiskundimų apie kalinių verbavimą kovoti Ukrainoje – nei iš pačių kalinių, nei iš jų giminaičių.
M. Gorodilova tiki, kad jos sūnus Dmitrijus yra įkalintas vienutėje, taip siekiant jį priversti pasirašyti kontraktą su Rusijsos kariuomene kautis Ukrainoje arba bandant pagrasinti neatskleisti verbavimo praktikų, kurių liudininku vyras galimai buvo.
Ji nemano, kad jos sūnus sutiktų vykti į Ukrainą, tik tam, kad galėtų sutrumpinti savo 13-os metų laisvės atėmimo bausmę, skirtą 2018 m.
„Jis nepasirašytų žmonių žudymui Ukrainoje mainais už laisvę, – tikino moteris. – Dėl to esu tikra. Galbūt jie jį ten kankina? Aš nežinau. Aš žinau tik savo sūnų.“
