Per spaudos konferenciją URM atstovė Marija Zacharova sakė, kad Maskva jau ne kartą kritikavo „Baltijos šalių politikų mėginimus klastoti XX amžiaus istorijos įvykius, mėginimus primesti savo angažuotą požiūrį, pagrįstą pagarsėjusia tariamos „sovietinės okupacijos“ koncepcija“.
M. Zacharova pridūrė, kad G. Nausėda naujų tokio pobūdžio „nedraugiškų išpuolių“ atliko per neseniai Briuselyje vykusį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą.
„Manome, kad kaltinimai Rusijai „istoriniu revizionizmu“ iš valstybės, nuosekliai stumiančios vadinamųjų „miško brolių“, kurių daugelis tiesiogiai bendradarbiavo su naciais, heroizavimo liniją, vadovo lūpų yra netinkami, ciniški ir amoralūs“, – kalbėjo URM atstovė.
M. Zacharova sakė apgailestaujanti, kad Lietuvoje „vadovaujamasi fobijomis“, užuot stengusis gerinti dvišalius ryšius su Rusija..
Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio atstovas Barendas Leytsas anksčiau sakė, kad per ES viršūnių susitikimą Lietuvos prezidento siūlymu buvo aptartas klausimas dėl Rusijos pastangų perrašinėti istoriją.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo kartu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais ketvirtadienį pasmerkė Rusijos bandymus perrašyti istoriją, siekiant pateisinti Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją ir aneksiją.
„Mes griežtai prieštaraujame bet kokiems Rusijos bandymams perrašyti istoriją siekiant pateisinti 1940 metų okupaciją ir Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių aneksiją“, – rašoma bendrame pareiškime.
Bendras pareiškimas paskelbtas minint Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją pasmerkusios Jungtinių Valstijų deklaracijos 80-ąsias metines.
1940 metų liepos 23 dieną JAV valstybės sekretorius Sumneris Wellesas paskelbė oficialų pareiškimą, kad JAV nepripažįsta Lietuvos, Latvijos ir Estijos aneksijos. Sovietinės okupacijos metu Vašingtone veikė Lietuvos ambasada.
„S. Welleso deklaracija rodo, kad jau 1940-aisiais laisvasis pasaulis pripažino sovietų veiksmus tuo, kuo tai buvo – neteisėtu prievartinės aneksijos aktu. Deja, net Antrojo pasaulinio karo pabaiga po kelerių metų neatnešė Baltijos šalims ir kitoms Rytų ir Vidurio Europos tautoms išsivadavimo, bet atnešė represijas ir persekiojimą“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame pranešime.
Keturių ministrų pareiškime taip pat pabrėžiamas JAV ir Baltijos šalių bendradarbiavimas, NATO ir amerikiečių pajėgų buvimo regione svarba.
„Estijos, Latvijos ir Lietuvos įsipareigojimas transatlantiniam aljansui išlieka neginčijamas. Baltijos šalys vertina Jungtinių Valstijų indėlį į Europos gynybą, visų pirma palaikant reguliarų pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse – tai yra nepaprastai svarbu atgrasant bet kokį galimą priešininką“, – rašoma keturšalėje deklaracijoje.
