Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas antradienį vykusioje spaudos konferencijoje pasiūlė tris sprendimų kryptis:
„Palaipsniui didinti lietuvių kalbos mokymą ir vartojimą mokyklose, kuriose mokoma tautinių bendrijų kalbomis, stiprinti mokytojų lietuvių kalbos gebėjimus, suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybėms ir pačioms mokykloms priimti sprendimus dėl ugdymo valstybine kalba“, – teigė G. Jakštas.
Šiais siūlymais ministerija siekia lygiaverčių mokymosi galimybių visiems Lietuvos mokiniams, nepriklausomai nuo jų gimtosios kalbos. Taip pat ministerija siekia sudaryti didesnes galimybes vaikams išmokti lietuvių kalbos dar ikimokykliniame ar pradiniame ugdyme.
Pasak ministro, iki 2021 m. darželiuose, kuriuose ugdoma tautinių bendrijų kalba, lietuvių kalbos galėjo visiškai nebūti.
„Nuo 2021 m. rudens turime 5 valandas, skirtas ugdymui lietuvių kalba. <...> Situacija, pasiekus pradinį ugdymą, taip pat išskirtinė. Per 4 pradinio ugdymo metus tautinių bendrijų mokyklose lietuvių kalbos ir literatūros pamokų yra 665. O kai mokomoji kalba lietuvių, mokiniai turi 53 proc. daugiau lietuvių kalbos ir literatūros pamokų – 1015“, – sakė ministras ir pridėjo, kad nors valandų skaičius skiriasi ženkliai, ugdymo programa visose mokyklose yra tokia pati.
Siūlo plėsti ugdymą lietuvių kalba
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius kalbėjo, kad galimybių didinti lietuvių kalbos mokymą ikimokykliniame ugdyme yra.
„Jei siektume vieną dieną skirti ugdymui lietuvių kalba darželiuose, tam būtų galima palaipsniui didinti po vieną papildomą valandą lietuvių kalba kasmet ir tai nereikalautų jokių papildomų resursų, – teigė R. Skaudžius. – Jei palaipsniui siektume suvienodinti lietuvių kalbos mokymo pamokų skaičių pradiniame ugdyme, tam reikėtų maždaug 150 tūkst. eurų ir iki 20 papildomų mokytojų.“
Pasak G. Jakšto, pradiniame ugdyme pridėjus papildomų valandų lietuvių kalbai, tai nebūtų daroma kitų dalykų sąskaita.
Ministerijos spaudos konferencijoje tarp pateiktų siūlymų taip pat buvo aptariama galimybė visuomeninius mokslus – istoriją, geografiją, pilietinį ugdymą – mokyti lietuvių kalba.
Iki šiol lietuvių kalba visuomeniniuose moksluose buvo mokomos tik tos temos, kuriose kalbama apie su Lietuvą susijusiosiomis temomis istorijos ir geografijos pamokose.
R. Skaudžius teigė, kad tautinių bendrijų mokyklose dėl privalomų tautinių kalbų mokymo, gimnazistai turi nevienodas galimybes rinktis dalykus viduriniame ugdyme.
„Mokyklos tarybos sprendimu, privaloma tautinės bendrijos kalba galėtų būti pasirenkama. Pačios mokyklos sprendimu ji galėtų įdarbinti mokytojus, kurie mokys lietuvių kalba“, – apie kitus galimus sprendimus kalbėjo R. Skaudžius.
Prastesni rezultatai ir vyresni mokytojai
Anot G. Jakšto, tautinių bendrijų mokymo įstaigose reikalingi pokyčiai, nes mokymosi kokybė rusakalbėse mokyklose yra prastesnė, nei tose, kuriose mokoma lietuvių kalba. Tą parodo egzaminų rezultatai. Ministerijos duomenimis, jei mokykloje mokomoji kalba yra lietuvių, bent vieną brandos egzaminą išlaiko 93 proc. abiturientų, kai mokomoji kalba lenkų – 87 proc., kai rusų – 83 proc.
„Dar svarbiau, kad 3 valstybinius brandos egzaminus, kas yra privaloma sąlyga norint studijuoti aukštosiose mokyklose, tose mokyklose, kur mokoma rusų kalba, išlaiko tik 48,7 proc. abiturientų, kai lietuvių – 74 proc.“, – statistiką vardino G. Jakštas.
Ministerijos atstovai akcentavo, kad rusakalbėse mokyklose mokytojų, kuriems per 60 metų, yra beveik trečdalis. Tose mokyklose, kur dėstoma lenkų kalba – 15 proc., o lietuvių – 19 proc.
„Moksleiviai, baigę mokyklas rusų mokomąja kalba, rečiau save realizuoja studijose ir aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose“, – teigė ministras.
Finansavimas neatsipindi mokslo kokybės
G. Jakštas teigė, kad prastesni tautinių bendrijų mokyklų rezultatai nėra susiję su prastesniu finansavimu.
„Numatyta, kad <...> klasės krepšelis tautinių bendrijų mokyklose yra 20 proc. didesnis. Vertinant lėšas, atitenkančias vienam mokiniui, matome, kad mokyklose, kur mokoma rusų kalba ir tos mokyklos yra mieste, vienam mokiniui tenka maždaug 2600 eurų, kai lietuvių kalba – apie 2200 Eur. Skirtumas apie 18 proc.
Skirtumas kaimiškose mokyklose – dar didesnis. Kai mokoma rusų kalba, vienam mokiniui vidutiniškai tenka apie 3600 eurų, kai mokoma lietuvių kalba – apie 2800 eurų. Tai yra 30 proc. skirtumas“, – sakė G. Jakštas.
Ministras G. Jakštas tvirtino, kad diskusijos gali tęstis apie mėnesį, o R. Skaudžius pridūrė, kad tie sprendimai, kurie gali būti įgyvendinami palaipsniui, darželiuose ir mokyklose galėtų startuoti nuo ateinančių mokslo metų.
Anot ministerijos atstovų, lietuvių kalbos įgūdžius pedagogai galėtų tobulinti platformoje kursuok.lt.
Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje.
