Kituose Rusijos regionuose prie Ukrainos, sienos ginkluotų nusikaltimų skaičius taip pat padidėjo kelis kartus. Manoma, kad ginklai, kuriuos dabar rusai naudoja smurtiniams nusikaltimams visoje šalyje, atkeliauja iš karo zonos Ukrainoje.
Dėl to šiais metais Rusijoje įvykdytų ginkluotų nusikaltimų skaičius jau daugiau nei dvigubai viršijo bendrą praėjusių metų skaičių. Ir nors bendras tokių nusikaltimų skaičius yra daug mažesnis nei JAV, jis yra daug didesnis nei Europos šalyse ir daug kartų didesnis nei įprastai Rusijoje.
Šis smurto augimas paliečia ne tik verslus, bet ir moksleivius, o ir terminas „kolumbinas“ jau atėjo į rusų kalbą, pradedama svarstyti ar ginklų gali griebtis ir politinės opozicinės grupuotės. Apskritai šie įvykiai sulaukia didžiulio dėmesio ir susirūpinimo visoje šalyje.
Beveik visos karuose dalyvavusios šalys patyrė ginklų, kuriuos jų kariai naudojo kovodami su priešu, „nukraujavimą“ į šalies vidų. Rusija nėra išimtis. Po Pirmojo pasaulinio karo ir Rusijos pilietinio karo bolševikams teko keletą metų dirbti, kad iš privačių rankų surinktų visus ginklus.
Po Antrojo pasaulinio karo Josifas Stalinas susidūrė su dar didesne problema dėl pasipriešinimo judėjimų Baltijos šalyse, Vakarų Baltarusijoje ir Ukrainoje, kur gyventojai buvo apsiginklavę po karo likusiais ginklais. Žlugus Sovietų Sąjungai, iš Afganistano grįžę kariai dažnai su savimi parsiveždavo savo ginklus, vėliau jie tapo liūdnai pagarsėjusiais 1990-ųjų „afganų“ nusikaltėliais.
Ir per abu Čečėnijos karus į Rusiją atklydo tų konfliktų ginklai, kuriuos atvežė Čečėnijoje kariaujantys rusai ir čečėnai.
Nepaisant to, dėl penkių priežasčių dabartinė padėtis gali pasirodyti kur kas rimtesnė, nei buvo anksčiau. Visų pirma, Ukrainos konflikte Maskva naudoja kur kas daugiau šauktinių ir savanorių, turinčių mažai karinio parengimo ir drausmės, todėl jie į visus turimus ginklus greičiausiai žiūrės kaip į grobį, kurį gali parsinešti namo.
Pareigūnai dažnai nesugeba suvaldyti šių karių karo lauke, o kontrolės trūkumas tiesiogiai veikia ir tai, ką kariai gali išsinešti. Toks elgesys dar labiau tikėtinas iš nusikaltėlių, kuriuos Maskva verbavo karui prieš Ukrainą. Šie nuteistieji turi mažai ką prarasti ir gali būti laimingi gavę ginklų, reikalingų tęsti nusikalstamą karjerą.
Antra, kadangi Maskva aneksavo dalį Ukrainos, didžioji karo dalis vyksta teritorijose, kurias Rusijos vyriausybė nori laikyti Rusijos dalimi. Šiuo žingsniu neabejotinai siekiama sustiprinti Rusijos pajėgų kovą, tačiau tai taip pat reiškia, kad nėra pasienio kontrolės punktų, taigi ir kur kas mažiau galimybių neleisti namo grįžtantiems kariams su savimi pasiimti ginklų.
Trečia, Rusijos teismai jau parodė savo nenorą bausti veteranus, kurie daro smurtinius nusikaltimus, o tai kontrastuoja su tuo, kaip Rusijos teismų sistema baudžia už kitus nusikaltimus.
Tai reiškia, kad jei grįžtantys kareiviai parsiveža ginklus ir panaudoja juos nusikalstamoms veikoms, tikimybė, kad jie bus išsiųsti į kalėjimą arba darbo stovyklą, yra daug mažesnė, nei būtų kitu atveju – tai dar labiau pašalina galimą stiprų atgrasymą pasiimti ginklus iš fronto.
Ketvirta, matėme dramatišką ginklų nuosavybės padidėjimą Rusijoje – kai kurie ekspertai teigia, kad privačiose rankose gali būti net 25 milijonai šaunamųjų ginklų, taip pat tuo pačiu išaugo rusų polinkis naudoti ginklus smurtiniams nusikaltimams.
Putino invazija į Ukrainą abi šias tendencijas dar labiau sustiprino. Dar vienas svarbus pokytis nuo karo pradžios buvo tai, kad Vakarų sankcijos apsunkino rusams galimybę įsigyti užsienyje pagamintų ginklų.
Taigi, draudimai gauti ginklų iš Vakarų, neteisėtą tiekimą iš Ukrainos daro dar pelningesnį. Be to, Rusijos ginklų gamintojai dirba viršvalandžius, kad sumažintų galimybę toliau griežtinti ginklų gamybos kontrolę Rusijoje
Ir penkta, pastarosiomis savaitėmis kai kurie karui ir Putino „dalinei mobilizacijai“ nepritariantys rusai šaudė šaukimo centruose, taip ne tik sutrikdydami verbavimo procesą, bet ir keldami baimę, kad tokių išpuolių daugės ir, kad Putino valdžiai nepritariantys žmonės nebijos imti ginklų į rankas.
Toks scenarijus yra kiekvienos vyriausybės ir kiekvienos visuomenės košmaras, todėl Rusijos valdžia apie ginklus, plūstančius iš Ukrainos karo laukų, dabar galvoja tikrai nemažai.
Tačiau susidoroti su šiuo ginklų antplūdžiu neužtenka, lieka dar ir reintegracijos problema, nes vyrus, grįžusius iš karo reikia integruoti į visuomenę, o tai nėra lengva. Tai skaudūs procesai, kurie, kartu su padidėjusiu nusikalstamumu ir toliau blogins socialinę ir psichologinę Rusijos būklę.
