Iki šiol dauguma migrantų bandydavo kirsti sieną nelegaliai ir būdavo grąžinami į Baltarusiją: pagal dabartinius Lietuvos įstatymus legaliai prieglobsčio jie gali pasiprašyti nebent sienos perėjimu punkte arba Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje. Bet tokių legaliai prieglobsčio besiprašančių žmonių buvo labai mažai.
Iš dokumentų matyti, kad Seimo Užsienio reikalų komitetas surengė pasitarimą su Valstybės saugumo departamentu, Vidaus reikalų ministerija ir Migracijos departamentu.
„Už nacionalinį saugumą atsakingos institucijos mato grėsmę, kad priešiškos valstybės, įvertinusios Lietuvos teisinį reglamentavimą, gali panaudoti prieglobsčio prašytojus kaip įrankį – atvežti į pasienio kontrolės postą kelis šimtus prieglobsčio prašytojų iš nesaugių kilmės valstybių, kurie pagal įstatymo nuostatas turės teisę pateikti prieglobsčio prašymą“, - rašoma Užsienio reikalų komiteto pasiūlymo motyvacinėje dalyje.
„Jeigu nebus nustatyta priežasčių nagrinėti jų prieglobsčio prašymus skubos tvarka ar nenagrinėti, tokie asmenys turės būti įleisti į Lietuvos Respubliką be išsamaus jų patikrinimo grėsmių nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai atžvilgiu“, – teigia komitetas.
Po šio pasitarimo su kitomis institucijomis gimė pasiūlymas, kad legaliai prieglobsčio prašymus pateikusių asmenų judėjimo laisvė irgi būtų suvaržyta Migracijos departamento sprendimu, kol bus įsitikinta, kad jie nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai.
Kai asmuo patenka į Lietuvą nelegaliai, jam taikoma pasienio procedūra: nors fiziškai žmogus Lietuvoje, teisiškai jis laikomas neįleistu į mūsų šalį, jo judėjimo laisvė apribota iki 6 mėnesių. Tuo metu nagrinėjamas žmogaus prieglobsčio prašymas, jeigu jis yra jį pateikęs. Kai prieglobstis suteikiamas, tai žmogaus statusas tama legalus, kai nesuteikiamas, tuomet asmuo turėtų būti išsiunčiamas iš Lietuvos. Bet Irako atveju tai keblu: išsiųsti galima tik tuo atveju, jeigu žmogus sutinka. O jei nesutinka, jis lieka Lietuvoje be legalaus statuso.
Pagal naujausius ministerijos pasiūlymus, kuriems pritarė ir Seimo Užsienio reikalų komitetas, judėjimo laisvės ribojimus būtų galima pratęsti dar 6 mėnesiams papildomai Migracijos departamento arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu. Teismas dar gali pratęsti apribojimus dukart po pusę metų, todėl maksimalus judėjimo ribojimas atskirais atvejais galėtų trukti net 24 mėnesius.
Nuostata, kad sprendimą dėl papildomų pusės metų judėjimo ribojimų galės priimti Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba buvo labai kritikuota, nes sudaro sąlygas faktiškai įkalinti asmenis be teismo sprendimo. Bet Vidaus reikalų ministerija motyvavo, kad Lietuvos institucijos neturi pajėgumų individualiai kreiptis į teismą dėl kiekvieno migranto judėjimo apribojimų, todėl pasiūlė apversti viską aukštyn kojomis – tegul migrantai skundžiasi teismams dėl priimti sprendimų apriboti jų laisvę.
Užsieniečių teisinės padėties įstatyme yra ir kitų svarbių nuostatų, kurias pasiūlė Vidaus reikalų ministerija. Pavyzdžiui, net jeigu užsieniečiai negaus prieglobsčio Lietuvoje, bet nesutiks savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, su kuria nėra readmisijos sutarties, tuomet jie vis tiek liks Lietuvoje ir po 12 mėnesių nuo registracijos informacinėje sistemoje įgis tolerancijos statusą su teise dirbti ir laisvai judėti Lietuvoje. Dar po metų tokie žmonės jau galėtų prašytis laikino leidimo gyventi Lietuvoje – laikinas leidimas gyventi Lietuvoje suteiks ir teisę judėti Europos Sąjungoje.
Naujomis pataisomis taip pat būtų atimama galimybė neteisėtai sieną kirtusiems migrantams, kurie pirmus pusę metų laikomi net neįleistais į Lietuvą, gauti 12,8 eurų pašalpą per mėnesį. Vidaus reikalų ministerija ir Seimo Užsienio reikalų komitetas laikėsi nuomonės, kad žmonės yra apgyvendinti, gauna maitinimą, todėl šie pinigai jiems neturėtų būti mokami, nors ir šiuo metu ne visi juos gauna. Tuo tarpu nevyriausybinės organizacijos aiškino, jog tokie menki pinigai kai kurioms šeimoms tampa išsigelbėjimu, kai reikia kūdikiui nupirkti specialaus maistelio, kurio apgyvendinimo įstaiga neužtikrina.
Pasak Lietuvos žmogaus teisių centro, Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Diversity Developemnt Group, ir Lietuvos raudonojo kryžiaus, tinkamas maitinimas vaikams neužtikrinamas Pabradės Užsieniečių registracijos centre ir Medininkų užsieniečių registracijos centre.
