Visuomenininkas Andrius Tapinas pradėjo didelio masto tyrimą dėl Lietuvos savivaldybėse švaistomų lėšų. Tai paskatino parlamentarus keisti įstatymus.
„Susvyravęs pasitikėjimas savivalda ir jos politikais, ydingas savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimo reglamentavimas, neveikiantis taip, kaip turėtų veikti kontrolės mechanizmas savivaldybėse ir galimas netinkamas mokesčių mokėtojų lėšų naudojimas iki piktnaudžiavimo, atskleidžiant konkrečius faktus, verčia neatidėliotinai siūlyti sprendimus“, – trečiadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo konservatorius Vilius Semeška.
Šiuo metu savivaldybių taryboms, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, palikta diskrecija savarankiškai spręsti jos tarybos narių išmokų dydžius ir atsiskaitymo tvarką. Pirminiai tarybos narių išlaidų tyrimų rezultatai rodo, kad esanti praktika yra ydinga.
„Akivaizdu, kad kontrolės mechanizmas savivaldoje neveikia“, – konstatavo parlamentaras.
Jis pažymėjo, kad išmokų, skirtų tarybos narių veiklai apmokėti, dydžiai skiriasi kartais. Mažiausios išmokos – Plungės rajono savivaldybėje, kur siekia 43 eurus per mėnesį vienam tarybos nariui, didžiausios išmokos – Kauno miesto ir rajono savivaldybėse, kur išmokos viršija 1 tūkst. eurų per mėnesį.
V. Semeška teigė, kad bus siūloma nustatyti šių išmokų lubas, kurių bendras dydis negalėtų viršyti 0,3 ar 0,4 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, kuris, „Sodros“ duomenimis, dabar Lietuvoje siekia daugiau nei 1,8 tūkst. eurų. Tokiu atveju, išmokos negalėtų viršyti 550–750 eurų ribos.
„Dėl išmokų dydžių bus diskutuojama tiek komitetuose, tiek Seimo salėje“, – dėstė V. Semeška.
Kitas siūlymas – nustatyti baigtinį su tarybos nario veikla susijusių išlaidų sąrašą. Parlamentaro nuomone, tai padėtų užkirsti kelią politikų manipuliacijoms, kai iš mokesčių mokėtojų pinigų kompensuojamos išlaidos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su tarybos nario veikla.
„Galime prisiminti įvairius atvejus, kaip atmintinių pirkimą, įvairių transporto paslaugų pirkimą, plovyklų ir kitas garsiai nuskambėjusias istorijas“, – kalbėjo V. Semeška.
Taip pat planuojama įstatymu įpareigoti savivaldybes viešai skelbti savo interneto svetainėse detalią informaciją apie kiekvieno savivaldybės tarybos nario teikiamas kompensuoti išlaidas ne rečiau, kaip per tris mėnesius.
„Taip pat svarstytina galimybė leisti tarybos nariui per kadenciją, jeigu administracija neaprūpina, įsigyti po vieną mobilų telefoną ir kompiuterį, kuris, pasibaigus tarybos nario įgaliojimams, turėtų būti grąžintas savivaldybės administracijai, galėtų būti naudojamas mokyklose ar kitoms reikmėms. Taip mes užkardytume kelią įvairios technikos nuomai, kuri tuomet būtų negalima iš draugų, kaimynų, akcininkų, pažįstamų ir taip toliau“, – vardijo V. Semeška.
Įstatymo pakeitimais siūloma ir ne rečiau kaip kartą per dvejus metus savivaldybėse atlikti nepriklausomą savivaldybės tarybos narių veiklos apmokėjimo auditą, kurio išvados būtų skelbiamos savivaldybės svetainėje.
Pasak V. Semeškos, toks auditas būtų prasmingas, nes šiuo metu kontrolės mechanizmus savivaldybėse kontroliuoja tos pačios daugumos atstovai, kurie ir vadovauja miestui, tad tokia kontrolė neveikia.
„Be jokios abejonės, nustačius piktnaudžiavimo, mokesčių mokėtojų lėšų švaistymo, dokumentų klastojimo ir kitus nusikaltimus, turi būti taikoma ne tik baudžiamoji, bet ir politinė atsakomybė. Nuo narystės politinėse organizacijose stabdymo iki šalinimo, tarybos nario mandato netekimo ir neteisėtai gautų lėšų grąžinimo“, – kalbėjo V. Semeška.
A. Tapinas spaudos konferencijos metu sakė, kad pradėjus aiškintis savivaldos narių išlaidas su tarybos nario veikla susijusiai veiklai finansuoti matyti, kad „vyksta masiniai piktnaudžiavimai“.
A. Tapinas per spaudos konferenciją minėjo paskutinius paskelbtus atvejus, kai Druskininkų savivaldybėje per kadenciją trys nariai, neturintys vairuotojo pažymėjimo, per buvusią kadenciją pravažinėjo po 13–14 tūkst. eurų.
Antradienį situaciją su naujai išrinktais merais aptarusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, jog išmokų savivaldybių tarybų nariams tvarka bus keičiama, kad nebūtų prielaidų šiomis išlaidomis manipuliuoti.
Viešojoje erdvėje pastaruoju metu nuskambėjo keli atvejai dėl galimo savivaldybių tarybų narių manipuliavimo išmokomis už darbą, susijusį su savivaldybės tarybos nario veikla.
Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai balandį pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso skiriant išmokas Pagėgių ir Šilutės savivaldybių tarybų nariams, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra pradėjusi tyrimą dėl šių išlaidų Neringos bei Šiaulių miesto savivaldybėse.
STT kovą paskelbtas antikorupcinis vertinimas rodo, kad skirtingų savivaldybių tarybos narių gaunamos išmokos už darbą skiriasi 25 kartus, ne visur prašoma išlaidas pagrindžiančių dokumentų, palikta spraga gauti dvigubą atlyginimą.
Daugiau kaip trečdalį savivaldybių patikrinusi STT skelbė, kad mažiausia išmoka už darbą – iki 43 eurų – yra Plungės rajono savivaldybėje, Kazlų Rūdos ir Raseinių rajono savivaldybėse – iki 50 eurų per mėnesį vienam tarybos nariui. Tuo metu Kauno mieste ši suma siekia iki 1072 eurų, Kauno rajone – iki 1018 eurų.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą, tarybos nariams mokamas ne nuolatinis atlyginimas, o atlyginama už darbo laiką, kai jie eina savivaldybės tarybos nario pareigas. Kiekviena savivaldybė atskirai patvirtina reglamentą, kuriame numato tokios išmokos dydį, atsiskaitymo tvarką ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinį sąrašą.
Taip pat savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka apmokėti su veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos ir kitoms išlaidoms Ji gali būti skiriama kas mėnesį ir už ją turi būti atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius.
STT vertinimu, tarybos savo nuožiūra per plačiai taiko galimas kompensuoti išlaidas, dėl to kai kurios jų gali būti skiriamos nepagrįstai.
Analizė parodė, jog didžiausios savivaldos politikų išlaidos yra susijusios su transportu, dažniausiai – su degalų pirkimu.
